"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. kovo 9 d., Nr. 5 (98)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Kietas riešutėlis

Petras KATINAS

JAV valstybės sekretorė
Kondoliza Rais gali
tapti Baltųjų rūmų šeimininke
EPA-ELTA nuotrauka

Naujosios JAV valstybės sekretorės Kondolizos Rais biografe laikoma rašytoja Antonija Feliks išleido knygą, iškart tapusia bestseleriu: „Kondi. Kondolizos Rais gyvenimo istorija“. Knygos pratarmėje autorė rašo: „Bet koks barjeras, ko nori pasiekti Kondi Rais ir siekia prezidentas Džordžas Bušas, praktiškai nebeegzistuoja. Jų tarpusavio santykiai smarkiai skiriasi nuo tų, kurie buvo tarp Dž. Bušo su K.Rais pirmtaku Kolinu Pauelu“.

Iš tiesų K.Rais tapo pačia įtakingiausia JAV moterimi. Ji taip pat pirmoji afroamerikietė, užėmusi tokį aukštą ir įtakingą valstybės postą. Tiesa, apie labai artimus darbo santykius tarp K.Rais ir Dž. Bušo buvo žinoma ir anksčiau. Bet dabar viso pasaulio politikai ir valstybės vadovai puikiai žino, jog, kad ir ką jie sakytų susitikimuose su K.Rais, tai taps bemat žinoma prezidentui. Ir atvirkščiai, viską, ką išgirsta užsienio politikai iš valstybės sekretorės lūpų, galima drąsiai laikyti paties Dž. Bušo žodžiais. Netgi naujosios JAV valstybės sekretorės nemėgstantys kritikai tiek pačiose JAV, tiek Europoje pripažįsta, kad K.Rais yra pačios aukščiausios klasės politikos profesionalė. Jos politinės idėjos ir ryžtingumas, be abejo, turės įtakos pasaulio įvykiams. Pasak A.Feliks, kuo daugiau ji studijavo K.Rais biografiją, tuo labiau ją stulbino tas K.Rais tikėjimas savimi, atkaklumas siekiant savo tikslo. Iš tiesų JAV Alabamos valstijoje, kurioje gimė būsimoje politikė, rasizmas buvo įleidęs gana stiprias šaknis praėjusio amžiaus penktame ir šeštame dešimtmečiais. Tačiau dar vaikas būdama ji nė karto nesiskundė savo tėvams negalinti patekti į kavines, skirtas „tik baltiesiems“. K.Rais vis kartojo tėvams ir visiems, kad atėjus laikui dirbs Baltuosiuose rūmuose. Jos tėvas dvasininkas ir motina muzikantė sugebėjo išauklėti savo dukrą taip, jog, nepaisant nepavydėtinos afroamerikiečių padėties tuometėje Alabamoje, svarbiausia yra panaudoti visus savo gabumus ir, juos tinkamai pritaikius, tapti netgi JAV prezidente. Apskritai, anot A.Feliks, K.Rais auklėjimo namuose istoriją galima vadinti pedagogine poema. Reikėtų paminėti vieną pavyzdį. Vos jai pradėjus mokytis Denverio universitete, vienas profesorius skaitė paskaitą apie juodosios rasės žmonių genetinį nevisavertiškumą. Atrodė, kad penkiolikmetė juodaodė po tokių žodžių tik turėjo susigūžti savo kėdėje. Tačiau mergaitė drąsiai atsistojo ir išrėžė kalbą, gindama ne tik save, o visą juodąją rasę: „Aš puikiai kalbu prancūziškai. Skambinu Bethoveną ir Bramsą. Suprantu jūsų kultūrą kur kas daugiau nei jūs pats. Ir aš pati išmoksiu visko, ko reikia“. Vėliau ji aiškino, jog tada galutinai supratusi, kad buvo teisūs jos tėvai, nuo kūdikystės diegę mintį: baltieji galvoja, jog juodaodžiai intelektualiniu atžvilgiu atsilieka nuo jų. Ir, norint sulaužyti tokius stereotipus, būtina visur, kur tik galima, būti aukštesniam už vidutinį. Ji tokia ir liko. Ir muzikoje, ir sporte, ir politikoje.

A.Feliks savo knygoje rašo apie K.Rais susižavėjimą muzika. Iš tiesų ji rengėsi tapti profesionalia pianiste, praleisdavo prie fortepijono ilgas valandas. Tačiau viename muzikiniame festivalyje ji suprato, kad šioje srityje yra išties tikrų vunderkindų, kurie per labai trumpą laiką pasiekia puikių rezultatų. K.Rais suprato, kad muzikoje yra kur kas talentingesnių už ją žmonių. Todėl ėmė ieškoti kito kelio. Universitete ji ėmė lankyti įvairių sričių profesorių paskaitas, kol nepakliuvo į profesoriaus Jozefo Korbelo paskaitą apie stalinizmą ir jo žiaurumus. J.Korbelas kartu su šeima 1948 metais pasitraukė iš tuometės Čekoslovakijos, kai ten galutinai įsitvirtino komunistinis režimas. Įdomu, kad prof. J.Korbelo duktė Madlena Olbrait buvo JAV atstovė Jungtinėse Tautose, o vėliau – valstybės sekretore per abi prezidento Bilo Klintono kadencijas. Beje, tuo pat metu, kai Amerikoje pasirodė A.Feliks knyga apie K.Rais, kitu bestseleriu tapo M.Olbrait memuarų knyga. Profesorius J.Korbelas bemat išskyrė K.Rais iš kitų savo studentų, įžiūrėjęs joje labai perspektyvią studentę. Jis iškart įvertino jos nepaprastus sugebėjimus labai greitai išmokus rusų kalbą, kas kitiems studentams sekėsi sunkiai. K.Rais dėl profesoriaus J.Korbelo įtakos iškart labai susidomėjo Rusija ir Sovietų Sąjungos reikalais, originalo kalba skaitė Tolstojų ir Dostojevskį, o ypač vertino Solženicyną.

Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio antroje pusėje K.Rais, rengdama disertaciją, septynias savaites praleido Maskvoje ir tuomečiame Leningrade. KGB, paprastai labai įtariai žiūrėjusi į studentus iš JAV, į jauną juodaodę studentę dėjo net vilčių, kad gali ją padaryti kokia nors „taikos šalininke“, savo įrankiu, tarsi garsiąja sovietmečiu visais įmanomais būdais liaupsinta Andžela Devis. Kad jie būtų žinoję! K.Rais labai domėjosi sovietų karine doktrina. Ji net suskaičiavo visus langus SSRS gynybos ministerijos pastate ir nustatė, kad joje dirba penki tūkstančiai žmonių. Įdomiausia, jog K.Rais neapsiriko. Jau vėliau, kai K.Rais dirbo Baltuosiuose rūmuose, JAV Nacionalinio saugumo taryboje, prezidentu esant Džordžui Bušui vyresniajam ten apsilankė SSRS maršalas Sergejus Achromejevas ir jis tada patvirtino, kad iš tiesų SSRS gynybos ministerijoje dirbo tiek žmonių, kiek savo iniciatyva suskaičiavo jaunoji K.Rais.

Susidomėjusi politika K.Rais iš pradžių įstojo į Demokratų partiją ir buvo aktyvi jos narė. Tačiau kada sovietų armija okupavo Afganistaną, ji labai nusivylė tuomečiu JAV prezidentu Džimiu Karteriu, kuris gana vangiai reagavo į sovietų armijos įsiveržimą. Todėl ji visiškai palaikė tuomečio respublikonų lyderio Ronaldo Reigano bekompromisę poziciją tuo klausimu ir visam laikui susiejo savo gyvenimą su respublikonais.

Kilimas politikos laiptais ypač paspartėjo, kai JAV prezidentu tapo dabartinio prezidento tėvas Džordžas Bušas vyresnysis. Tuomet jis nedelsiant paskyrė K.Rais Nacionalinės saugumo tarybos eksperte Sovietų Sąjungos reikalais. Kai Vašingtone lankėsi paskutinis SSRS prezidentas M.Gorbačiovas, Dž. Bušas vyresnysis jau atvirai pasakė: „Viską, ką aš žinau apie Sovietų Sąjungą, žinau iš Kondolizos Rais“. Neatsitiktinai, kai Dž.Bušas jaunesnysis iškėlė savo kandidatūrą į JAV prezidentus, tėvas pirmiausia suorganizavo jo susitikimą su K.Rais. Nėra abejonės, kad šiuo metu prezidento dž. Bušo jaunesniojo ir K.Rais tandemas dirba kaip reta labai darniai. Abiejų politikų pozicijos absoliučiai sutampa.

Biografinės knygos apie K.Rais autorės A.Feliks žurnalistai paklausė, ar, jos nuomone, ateityje dabartinė valstybės sekretorė šturmuosianti Baltuosius rūmus. A.Feliks sakė, jog vargu ar ji reikštų tokias pretenzijas, bet neatmetė tokios galimybės, nes JAV respublikonų partijos lyderiai jau dabar įžiūri K.Rais kaip vieną rimčiausių pretendenčių. Ji pati pusiau juokais, pusiau rimtai užsiminė, kad baigusi savo politinę karjerą norėtų būti JAV Nacionalinės futbolo lygos prezidente ar vieno prestižiškiausių JAV Stenfordo universiteto prezidente.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija