Paryžius kalba Maskvos balsu

Ne tik Lenkiją, bet ir kitas buvusias Rytų ir Vidurio Europos komunistines šalis nustebimo ir pribloškė naujas Prancūzijos prezidento Žako Širako akibrokštas. Susitikęs su Lenkijos prezidentu A.Kvašnievskiu Prancūzijos Araso mieste, Ž.Širakas įsakmiai nurodinėjo, kokią politiką privalo vykdyti Lenkija ir kitos naujosios ES šalys Rusijos atžvilgiu. Anot Prancūzijos prezidento, Lenkija privalo vengti tokios politikos, kuri galėtų pabloginti ES santykius su Rusija. Toks patarimas nėra atsitiktinis reiškinys. Visi dar puikiai prisimena buvusias komunistines šalis įžeidžiantį Prancūzijos prezidento pareiškimą, kai tos šalys parėmė JAV karinę operaciją Irake. Tada Ž.Širakas patarė joms „geriau patylėti“. Ir šį kartą mokydamas Varšuvą paklusti Maskvai,Prancūzijos prezidentas aiškiai pritaria Kremliaus pozicijai, kad Europos Sąjunga net nedrįsta prieštarauti Rusijos „teisei“ tvarkytis savo įtakos zonoje. Tai yra ne tik buvusiose SSRS respublikose, bet ir buvusio Varšuvos bloko šalyse. Apie tuos „teisėtus“ Maskvos interesus neseniai Liuksemburge, susitikime su kolegomis iš ES šalių, kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis net nurodė, kur pirmiausia yra tie Rusijos interesai. Tai Ukraina, Moldova, Gruzija, Azerbaidžanas, Armėnija ir, aišku, Baltarusija.

Gegužės 10 dieną Škotijoje įvyks ES ir Rusijos viršūnių susitikimas. Maskva jau skelbia, jog šiame susitikime bus priimti labai naudingi Rusijai keli susitarimai. Be to, S.Lavrovas pažymėjo, kad viršūnių susitikime bus vėl iškeltas klausimas dėl rusakalbių „persekiojimo“ Baltijos valstybėse. Atrodo, jog Prancūzijos prezidentas irgi tam neprieštarauja. Susitikime su Lenkijos prezidentu Ž.Širakas ir šį kartą nepraleido progos užsipulti neseniai Europoje viešėjusį JAV prezidentą Džordžą Bušą. Prancūzijos prezidentui labai nepatiko, kad Dž.Bušas „nepagrįstai“ užsipuolė Rusiją dėl demokratijos ir žmogaus teisų laužymo. Taigi net galingiausios pasaulio valstybės prezidentui įsakmiai patarta patylėti.

Iš tiesų viltys, kad Vašingtono ir ES santykiai po Dž.Bušo kelionės į senąjį žemyną pagerės, neišsipildė. Ypač kai ES neprieštaravo Maskvos sutarčiai su Teheranu dėl branduolinio kuro tiekimo tarptautinį terorizmą remiančiam Irano režimui. JAV atvirai reiškia savo nepasitenkinimą dėl šios sutarties ir teigia, kad taip Rusija netiesiogiai padeda Iranui kurti branduolinį ginklą. Tuo tarpu ES užsienio reikalų komisarė B.Ferero-Valder pareiškė, jog Maskvos ir Teherano sutartis neprieštarauja ES užimamai pozicijai, o Rusija ir Iranas neva aiškiai parodė, kad gerbia tarptautines taisykles. Dėl tokios ES pozicijos vienos iš „blogio ašies“ valstybės Irano atžvilgiu labai įtakingi JAV senatoriai ragina Baltuosius rūmus liautis pagaliau pataikauti Rusijai ir jos prezidentui V.Putinui. Ypač pabrėžiama, kad Maskva sutartį su Iranu dėl branduolinio kuro tiekimo demonstratyviai pasirašė praėjus vos kelioms dienoms po Dž.Bušo ir V.Putino susitikimo Bratislavoje. Jame Dž.Bušas ragino Rusijos prezidentą nepasirašyti tokios sutarties. JAV žiniasklaida tokį Maskvos sprendimą vertina kaip tiesioginį įžeidimą prezidentui Dž.Bušui. Todėl vienas iš Respublikonų partijos lyderių įtakingas senatorius Džonas Makeinas nedviprasmiškai paragino prezidentą imtis žygių, kad Rusija nebūtų pakviesta į Didžiojo aštuoneto susitikimą, kuris turėtų įvykti liepos mėnesį Škotijoje.

Kai dėl Prancūzijos vykdomos politikos Rusijos atžvilgiu, Ž.Širakui tampant Maskvos advokatu Europos Sąjungoje, tai šis faktas kelia vis daugiau nerimo, ypač naujosiose ES valstybėse. Tas pataikavimas darosi jau sunkiai suprantamas netgi patiems prancūzams. Ž.Širakas, kalbėdamas apie karą Čečėnijoje, dabar tik kartoja oficialius Kremliaus pareiškimus, vadindamas čečėnų laisvės kovotojus „teroristais“. Dar didesnį akibrokštą pateikė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Dominykas de Vilpenas. Dideliam Maskvos džiaugsmui, D. de Vilpenas pareiškė, kad Gruzijos Pankisio tarpukalnyje čečėnų „teroristai“ kartu su „Al Qaeda“ kuria biologinį ginklą. Taigi šiuo klausimu, kaltinant Gruziją nebūtais dalykais, Maskvos ir Paryžiaus pozicijos visiškai sutampa. Politikos apžvalgininkai jau būgštauja, kad, Prancūzijai vykdant tokią prorusišką politiką, neišvengiamai kils rimti konfliktai ES viduje. Netgi užsimenama apie ES skilimą. Tuo labiau kad Ž.Širako vykdoma nuolatinė Vašingtono kritika visiškai nepriimtina naujosioms ES ir NATO narėms.

Petras KATINAS

© 2005 "XXI amžius"