Ar laukia Vladimiro Vladimirovičiaus Nikitos Sergejevičiaus likimas?

Vladimiras Putinas į svarbiausius postus susodino bičiulius iš KGB laikų EPA-ELTA nuotrauka

Rusų kilmės Vokietijos politologas Aleksandras Raras, laikomas vienu geriausiu Maskvos reikalų žinovų ir neutralių įvykių vertintojų, kalbėjosi su „Komsomolskaja pravda“ politikos apžvalgininku Andrejumi Sedovu, irgi dažnai reiškiančiu savo poziciją, kurią galima vertinti kaip gana nepriklausomą nuo oficialios Kremliaus pozicijos.

Aleksandrai, kaip jums iš Vakarų atrodo: kur Putinas veda Rusiją?

Čia yra politikų, tokių kaip Šrioderis, Berluskonis ir Bušas, kurie mano, kad Putinas daro labai daug teisingų žingsnių, ir jo politikai nėra alternatyvų. Bet Vakaruose yra labai įtakingų intelektualinių jėgų, kurios įsitikinusios, kad Rusija sparčiai ritasi į diktatūrą. (Kažkodėl A.Raras tarp Rusijos prezidento mylėtojų neįvardijo Prancūzijos prezidento Žako Širako, kuris savo pataikavimu Maskvai pralenkė visus tris vokiečių politologo paminėtus Vakarų politikus, kartu sudėjus – P.K.)

Visa tai dėl Ukrainos įvykių ar iškilusių problemų dėl lengvatų monetizacijos?

(Monetizacija Rusijoje pavadintas Vyriausybės sprendimas įvairias lengvatas pensininkams, socialiai remtiniems žmonėms, vidaus reikalų sistemos darbuotojams ir kitiems pakeisti piniginėmis išmokomis. Tai sukėlė didelę protestų bangą Rusijoje. – P.K.)

Vakarams visiškai neįdomi ta jūsų monetizacija. Dabar Vakarai su pavydu žvelgia, kaip vis daugiau pinigų atsiranda Rusijos valstybės kasoje. Ir todėl Vakarai įsitikinę, jog kol Putinas turi daug pinigų, socialinės reformos bus jo kontroliuojamos. Jeigu reikės, Putinas savo sugalvotoms reformoms nepagailės bet kokių pinigų. Kai dėl Ukrainos įvykių, tai Vakaruose susidarė tvirta nuomonė, kad Rusija bandė vėl okupuoti Ukrainą ir atgaivinti imperiją. Todėl Vakarai padarė viską, kad Ukraina pasuktų Vakarų link.

Ar po šių įvykių Putino populiarumas Vakaruose sumažėjo?

Jeigu spręsime iš Vakarų žiniasklaidos, tai Putino reitingai Vakaruose krenta jau nuo 2002 metų, kai prasidėjo Irako karas, kuriam Rusija nepritarė. Taip pat dėl teroristinio akto „Nord Ost“ centre, kurį Putinas pavaizdavo kaip kovą su terorizmu, o Vakaruose jis buvo įvertintas kaip bukas Rusijos užsispyrimas dėl Čečėnijos nepriklausomybės. Kada į Europos Sąjungą buvo priimta naujos Rytų Europos valstybės, jos atsinešė ryškiai antirusiškas nuotaikas. Dabar į tą antirusišką chaosą įsitraukė ir Ukraina.

Tad ką dabar daryti Rusijai, kad Vakarai ją pamėgtų? Sutikti su Čečėnijos nepriklausomybe? Atiduoti Sevastopolį? Atsiprašyti Baltijos šalių?

Jeigu norime atsakyti paprastai, tai būtent taip ir turėtų elgtis Rusija. Vakaruose yra įsitikinimų, kad Rusija pralaimėjo „šaltąjį karą“, taip pat kaip Vokietija „karštąjį“ 1945 metais. Ir todėl Rusija privalo atsiprašyti ir gailėtis.

Vadinasi, Europai nereikia stiprios Rusijos?

Žvelgiant iš Vakarų pusės, kuo Rusija darosi stipresnė, tuo mažiau joje yra demokratijos. Kada Rusija – imperija, tai Vakarai dreba. Kai Rusija nebe imperija, su ja galima bendradarbiauti.

Kaip Vakarai mano, koks Putino likimas?

Vakaruose daugelis mano, kad šiuo metu Putinas Kremliuje yra pats liberaliausias žmogus. Beveik taikos balandis. O jį supa „vanagai“ – labai konservatyvūs ir nenusiteikę bet kokiems kompromisams žmonės. Vakaruose labai rimtai kalbama, kad Putiną gali nuversti jo aplinka, kaip tai anksčiau atsitiko Chruščiovui.

* * *

Tai štai kokias išvadas daro vokiečių politologas. Kai dėl V.Putino laukiančio N.Chruščiovo likimo, tai Rusijos prezidentas ne toks jau naivus, kad apie tai nepagalvotų. Todėl jis į visus svarbiausius postus ir susodino savo bičiulius iš KGB laikų. O šie puikiai išmano savo darbą ir bent jau artimiausiu metu neleis atsirasti kokiam naujam Brežnevui.

Petras KATINAS

© 2005 "XXI amžius"