Senu sovietiniu stiliumi

Petras KATINAS

Kremliaus oficialią poziciją atspindinčiuose Rusijos laikraščiuose „Rossijskaja gazeta“, „Trubuna“, buvusioje gana liberalių pažiūrų, bet „persitvarkiusioje“ „Komsomolskaja pravda“ vienu metu pasirodė publikacijos grėsmingomis antraštėmis: „JAV kuria raketinį tinklą aplink Rusiją“, „Lenkijoje rengiamasi įrengti JAV raketų bazę“ ir t.t.

„Rossijskaja gazeta“ karinis apžvalgininkas Fiodoras Lukjanovas, remdamasis Vengrijos laikraščiu „Nepsabadšag“, teigia, jog Bukarešte, JAV pasiuntinybės požeminiame bunkeryje, visiškai apsaugotame nuo bet kokio pasiklausymo, įvyko labai slaptas pasitarimas, kuriame dalyvavo gana siauras „specialiai atrinktų“ diplomatų bei ekspertų būrelis. Esą amerikiečiai spaudžia naująsias NATO nares, pirmiausia Lenkiją ir Vengriją, dislokuoti savo šalyse JAV priešraketinės gynybos objektus.

F.Lukjanovas aiškina, kad tai daroma siekiant apsisaugoti ne nuo galimų raketinių atakų iš Irano, o iš tiesų pirmiausia siekiama apsupti Rusiją ir neutralizuoti jos raketinį-branduolinį potencialą.

Remiantis Rusijos gynybos ministerijos atstovais, visa naujoji JAV priešraketinės gynybos sistema grindžiama tuo pagrindiniu principu. Skelbiama, jog pagrindinis šios naujos priešraketinės gynybos sistemos komponentas, turįs kodinį pavadinimą „Plieninis tinklas“, bus įkurtas Lenkijoje, neva jau statomoje požeminėje bazėje, kurioje bus dislokuota 100 trijų pakopų raketų. Kiti šios sistemos elementai – papildomos radarų sistemos – bus įkurtos Čekijoje ir Vengrijoje.

Pentagono komiteto, atsakingo už naujos priešraketinės gynybos sistemos plano realizavimą, vadovas generolas leitenantas Ronaldas Kadišas patvirtino, kad kuriamas didelis priešraketinės gynybos trikampis, kurio vienas kampas bus Rytų Europoje, o kiti du Jungtinėse Valstijose – Aliaskos Fort Grili ir Kalifornijos Vanderbergo bazėse. Rytų Europoje dislokuotos raketos bei kita įranga privalės bemat aptikti paleistas priešų raketas ir sunaikinti jas jau skrydžio pradžioje ar joms pakilus į numatytą trajektoriją. Priešraketinės gynybos elementai, dislokuoti JAV teritorijoje, turės sunaikinti priešų raketas jų paskutinėje skridimo stadijoje, panaudojant „Patriot“ sistemos raketinius komplektus. Tą pačią užduotį vykdys ir kosminio bazavimosi elementai lazerinių patrankų pagalba. Tai, žinoma, nieko nauja. Dar prezidento Rolando Reigano laikais buvo paskelbta ši priešraketinės gynybos programa, ir Vašingtonas to niekada neslėpė. Todėl nežinia, kodėl dabar Maskva kelia tokį didelį triukšmą.

Kremlius visokiais būdais stengiasi sukiršinti senąsias ir naująsias NATO šalis. Ir tai, bent jau kol kas, Rusijai neblogai sekėsi. Dar 2001 metais, kai JAV prezidentas Džordžas Bušas su savo priešraketinės gynybos planu supažindino Vokietijos ir Prancūzijos vadovus, Berlynas ir Paryžius atmetė tokį planą pareikšdami, kad jie sieks sukurti savąją – Europos priešraketinę gynybos sistemą, nepriklausomą nuo Jungtinių Valstijų. Tačiau faktiškai jokia Europos priešraketinės gynybos sistema nekuriama arba, geriausiu atveju, tėra kūrimosi stadijoje. Tad Vokietija ir Prancūzija vis labiau pradeda suvokti, kad iš jų ambicingų planų, be JAV karinio ir mokslinio, pagaliau finansinio potencialo, nieko neišeis. Tai paaiškėjo po naujosios JAV valstybės sekretorės Kondolizos Rais susitikimų su Vokietijos kancleriu G.Šrioderiu ir Prancūzijos – Ž.Širaku, jos pirmosios kelionės po Europą ir Artimuosius Rytu metu.

Štai toks pozicijos keitimasis ir kelia Maskvos pyktį. Tuo labiau kad Rusijos vadovai ne kartą siūlė Vokietijai ir Prancūzijai kurti bendrą Europos priešraketinę gynybos sistemą tuo tikslu, jog ir Rusijos teritorija būtų apsaugota tos sistemos „skėčiu“. Įdomu, nuo ko jis turi saugoti Rusiją? Nuo neslepiančio savo branduolinio ambicijų, faktiško Rusijos sąjungininko Irano, o gal nuo Kinijos? Prisimenant JAV prezidento R.Reigano vadinamojo „žvaigždžių karo“ planus ir jo kurtą priešraketinį skydą bei kas iš to išėjo, Maskvos susirūpinimą galima suprasti. Juk tada Sovietų Sąjunga, bandžiusi priimti R.Reigano iššūkį, neturėdama tam nei ekonominio, nei mokslinio potencialo, ir pradėjusi naują karštligiško ginklavimosi etapą, tiktai pagreitino imperijos žlugimą. Na, o antiamerikietiška retorika, pastaruoju metu sklindanti iš Maskvos, yra skirta daugiau saviesiems padrąsinti. Bet ne tik jiems. Ne mažiau svarbus yra kaimynių šalių gąsdinimas, akcentuojant, kad Rusija „turi teisę“ imtis priemonių prieš juos, jeigu Kremlius nuspręs, kad tai gresia Rusijos saugumui.

© 2005 "XXI amžius"