|
Moldova šiandien
kaip Lietuva prieš 15 metų
Kovo 6 dieną Moldovoje vykusius parlamento rinkimus
stebėjo Lietuvos atstovai. Vienas iš jų Seimo narys dr. Egidijus
VAREIKIS, kuris sutiko papasakoti savo įspūdžius.
Moldovoje dominuoja komunistai
Iš Lietuvos į Moldovą buvome nuvykę mes, keturi
Lietuvos parlamento nariai, taip pat Europos Parlamento narė Laima
Andrikienė. Mus paskirstė po skirtingas Moldovos vietoves. Tokia
tvarka priimta Europos Taryboje, kurios asamblėjai mes su Algirdu
Paleckiu atstovavome. SBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija)
asamblėjai atstovavę Arminas Lydeka ir Skirmantas Pabedinskas važiavo
į Pietų Moldovą, Gagaūzų sritį; Laima Andrikienė lankėsi Vidurio
Moldovoje. Aš buvau pareiškęs norą vykti arčiau Transnistrijos,
kurią mes vadiname Padniestrės respublika. Į mano prašymą buvo atsižvelgta,
ir aš išvykau stebėti rinkimų Moldovos šiaurėje, prie Dniestro upės,
Moldovai priklausančiame Rezinos mieste. Kitoje Dniestro pusėje
yra Rybnicos miestas, formaliai priklausantis Moldovai, bet faktiškai
esantis Padniestrės respublikos dalis. Taigi stebėjau šį regioną.
Pagal taisykles stebėtojui siūloma aplankyti dešimt
rinkimų apylinkių ir kiekvienoje stebėti rinkimus ne mažiau kaip
pusvalandį. Mes turėjome vykdyti kai kuriuos formalius reikalavimus:
surašyti, ar tinkama patalpa, ar užplombuota balsadėžė, ar yra kabinos,
ar balsavimas vyksta gerai. Be to, reikia stebėti, ar žmonės, ateidami
balsuoti, atsineša dokumentus, ar jie pasirašo rinkėjų sąraše, ar
gauna tinkamus biuletenius ir t.t. Be mūsų, Lietuvos parlamentarų
rinkimus akylai stebėjo Moldovos partijų atstovai. Apylinkėje radom
po keturis jų stebėtojus. Taigi šių rinkimų kontrolė buvo nebloga.
Ir Europos Taryba, ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo
Organizacija pripažino, kad rinkimai iš esmės atitiko demokratinių
rinkimų kriterijus, bet, nepaisant to, Moldovos valstybei buvo pateikta
nemaža pastabų ir pasiūlymų. Visų pirma pripažinta, kad nebuvo geros
rinkimų kampanijos. Iki rinkimų Moldova buvo vienos komunistų
partijos ryškiai dominuojama valstybė, turėjo 71 mandatą iš 101.
Televizija, kurią mes vadiname nacionaliniu kanalu, atstovavo tik
valdančiajai partijai. Opozicijos galimybės rinkimų kampanijoje
buvo labai menkos. Ji dėjo visas pastangas, platino lapelius, ir
jos veikla iš tiesų buvo matoma.
Kita problema nesutvarkyti žmonių dokumentai.
600 tūkst. žmonių gyvena vadinamojoje Padniestrės respublikoje,
ir tai trukdo tuos dokumentus sutvarkyti. Taigi žmonės atsinešdavo
labai įvairių dokumentų. Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra pasakyta,
kad galima balsuoti su Moldovos piliečio identifikavimo kortele,
buvusiu sovietiniu pasu, laikinuoju pažymėjimu ar užsienio pasu.
Kadangi dokumentų daug, tai kelia chaosą, ir jeigu kur lemia vienas
kitas balsas, suskaičiuoti labai tiksliai neįmanoma. Šalis dar neturi
vieningo rinkėjų sąrašo. Kiekviena savivaldybė sudarinėja savo atskirą.
Jeigu žmogus balsuoja ne savo apylinkėje, yra įrašomas į laikinus
sąrašus, ir nėra garantijos, kad jis balsuoja pirmą kartą. Tokio
dalyko, kaip balsavimas paštu, iš viso nėra.
Be to, Moldovos rinkėjai ne žymi, o deda specialų
antspaudą. Tai labai keista. Prieš įmetant į balsadėžę biuletenį,
vienas komisijos narys ant biuletenio uždeda dar savo antspauduką.
Kai kurie rinkėjai skundžiasi, kad taip komisijos nariai mato, už
ką buvo balsuojama.
Padniestrė buvo suinteresuota, kad Moldovoje
laimėtų komunistai
Stebėjau rinkimus daugiausia kaimo vietovėse.
Reikia pasakyti, kad žmonės nori balsuoti teisingai, bet yra didelis
žinių trūkumas: neatsineša dokumentų arba sugadina biuletenius.
Komisijos stengėsi, bet smulkių nesklandumų pasitaikė. Didžiausias
netikėtumas buvo Rezinos mieste, kur buvo įrengta balsavimo apylinkė
potencialiems rinkėjams iš Padniestrės respublikos. Jos valdžia
neleido įrengti balsavimo apylinkių, bet leido tiems savo žmonėms,
kurie nori persikelti per upę į Moldovą, valdomą Kišiniovo. 2001
metų rinkimuose tokių buvo labai mažai, nes Padniestrės valdžia
agitavo nebalsuoti. Iš 600 tūkst. gyventojų prieš ketverius metus
buvo atvažiavę tik 3700 žmonių. Šį kartą irgi buvo tikimasi, kad
didelio antplūdžio nebus, todėl buvo įrengtos tik devynios apylinkės,
kuriose galėjo balsuoti padniestriečiai. Prieš rinkimus pasklido
žinia, kad Padniestrės valdžia ragina važiuoti į rinkimus, tik liko
neaišku, už kokią partiją balsuoti.
Mus įspėjo, kad Padniestrė mūsų tikriausiai neįsileis.
Iš pradžių sakė, kad tokių stebėtojų nepripažįsta, bet po diskusijų,
pasakius griežčiau, kad mes turime teisę keliauti po visą Moldovą,
mus įleido. Buvau vienoje grupėje su stebėtoju iš Švedijos. Situacija
labai keista. Valstybė nelegali, niekieno nepripažinta. Toje teritorijoje
buvo sutelkta apie 40 proc. Moldovos pramonės, kuri tebeveikia,
prekiauja su Rusija per kiaurą sieną ir su Ukraina. Savi pinigai
padniestrės rublis, savi automobilių numeriai, pasienio kontrolė.
Patys moldavai sako, kad komunistai nepakankamai dėjo pastangų,
kad šitą problemą išspręstų. Su tuo aš sutinku. Kadangi valdžia
lieka ta pati, vadinasi, problema liks neišspręsta. Šiuo metu Padniestrės
gyventojai bijo, kad Ukraina jiems neuždarytų sienos, tada ta valstybė
žlugtų.
Mes atvykome į Reziną, kur turėjo teisę balsuoti
padniestriečiai. Ten buvo chaosas: žmonių labai daug, balsavimo
salė perpildyta, už durų didelė minia, tvarką darė policija. Taigi
užtikrinti slaptumą buvo labai sunku. Kaip paaiškėjo vėliau, toje
apylinkėje balsavo apie 500 vietinių rinkėjų ir apie du tūkstančiai
iš anos upės pusės. Yra tokia versija, jog atėjusieji balsavo
už komunistus, kad Moldovoje būtų išlaikytas komunistų valdžios
tęstinumas. Mat komunistų valdžia nesiima priemonių Padniestrės
respublikai likviduoti.
Padniestrės respublika skelbia, kad joje gyvenimo
standartas yra aukštesnis. Ir patys Moldovos žmonės aiškino, kad
jeigu būtų referendumas šiandien, padniestriečiai nenorėtų grįžti
į Moldovą, nors Moldovos žmonės mano, kad tai yra Moldovos dalis.
Šalies partinė sistema
Be komunistų partijos, Moldovoje dar yra partija
Patria-Rodina, (vienas žodis rumuniškas, kitas rusiškas). Tai
partija, kuri agituoja už Moldovos glaudesnį bendradarbiavimą su
NVS šalimis. Visoje Moldovoje Patria nesurinko privalomų 6 proc.
balsų ir į parlamentą nepateko.
Rinkimų rezultatai buvo gana netikėti. Iš pradžių
atrodė, kad balsavimai palankūs ne komunistams, bet vėliau atsitiko
taip, kad iš 101 vietos parlamente 56 vietos atiteko komunistų partijai.
34 vietas gavo naujai suformuotas centristinis liberalus blokas
Už demokratinę Moldovą. Trečioje vietoje liko Moldovos krikščionys
demokratai Moldovos liaudies partija. Ji gavo apie 10 proc. balsų,
t.y. vienuolika vietų.
Moldovos krikščionims demokratams rezultatai buvo
blogesni, nei jie tikėjosi. Turėję vienuolika vietų, gavo tiek pat.
Jie tikėjosi bent jau dvigubai daugiau. Prieš rinkimus atrodė, kad
ta partija gali gauti iki 20 proc. balsų. Toje partijoje daug jaunimo,
tai rodo, kad perspektyvų šiai partijai yra.
Pagal Moldovos įstatymus prezidentą renka parlamentas.
Jį išrinkti reikia 61 balso. Iki šiol komunistų partija turėjo 71
balsą ir valdė viską. Dabar turi 56 balsus. Tiek parlamentarų gali
suformuoti vyriausybę, tačiau prezidento išrinkti negalės. Todėl
Moldovoje susidaro labai įdomi situacija. Kas bus prezidentas, kuris
bus renkamas jau balandžio mėnesį? Norint gauti 61 balsą, reikia
nupirkti, kaip jie sako, penkis balsus iš kitos frakcijos. Greičiausiai
bus perkama iš centristinio-liberalaus Moldovos bloko. Arba bus
ieškoma kandidato, kuris patenkintų ir kitą partiją, bet tokio šiandien
nesimato. Trečias dalykas jeigu nepavyktų išrinkti prezidento,
gali vykti nauji rinkimai.
Kaip moldavai gyvena
Pradėsiu nuo statistikos. Vidaus produktas apie
šešis septynis kartus mažesnis negu Lietuvoje, o gyventojų yra tiek
pat. Mes, vykdami stebėti, gavome statistinius duomenis apie kiekvieną
rajoną. Vidutinis darbo užmokestis tame regione, kuriame buvau aš,
50-60 JAV dolerių. per mėnesį. (150-250 Lt). Pinigai moldaviškos
lėjos (100 lėjų 20 litų). Kadangi tai yra žemės ūkio kraštas,
daug žmonių maitinasi iš savo ūkio, vyrauja vaisių-daržovių auginimas.
Daug moldavų dirba Vakaruose. Pagal statistiką, iš Vakarų ateina
apie milijardas eurų, kas vidaus produktą padidina apie 20 proc.
Emigracija didelė problema, bet kartu šaliai ir uždarbis. Kraštas
atrodo labai skurdžiai. Prisiminkite Lietuvą 1991 metais, kai klestėjo
kioskelių prekyba ir buvo nešvaru. Moldovoje dar nešvariau ir kioskeliai
skurdesni. Šiek tiek geresnis vaizdas Padniestrės respublikoje.
Ar gali vykti revoliucija?
Sunku pasakyti. Jeigu Moldova išsirinks prezidentą,
matyt, revoliucija neįvyks, bent jau tokios neprognozuojama. Opozicija
nėra labai stipri, nors yra dvi opozicinės partijos, bet jos viena
kitos nemėgsta. Stebint, kaip žmonės balsuoja, neatrodo, kad jie
norėtų ką nors keisti. Jie nori, kad būtų geriau, bet rizikuoti
turimu minimumu vengia. Bijo, kad nebūtų blogiau.
Parengė Audronė V. ŠKIUDAITĖ
© 2005 "XXI amžius"
|
