Rekviem Prezidentui

Kovo 8 dieną buvo klastingai nužudytas Ičkerijos prezidentas Aslamas Maschadovas. Mes, čečėnai, ne atskiri žmonės, o nacija, privalome būti dėkingi Ičkerijos prezidentui už tai, kad jis išėjo pas Aukščiausiąjį kaip Šahidas, už tai, kad nepasidavė žiauriam, negailestingam ir klastingam priešui – Rusijos FSB.

Jis gerai žinojo, su kuo turi reikalų, žinojo, kaip okupantai su juo pasielgs. Tą liudijo daugybė akivaizdžių pavyzdžių: nužudytas parlamento pirmininkas Alichadžijevas, Šariato saugumo ministras T.Atgirijevas, Salmanas Radujevas, kuris buvo seniai pasitraukęs iš politikos, sunkiai sergantis po daugybės pasikėsinimų į jo gyvybę. Po gėdingo teismo, įvykusio kalėjime, nuosprendžio S.Radujevui, Rusijos valdžia netrukus teigė, kad jis mirė kalėjime kraujui išsiliejus į smegenis.

Klastingai buvo nužudyti abu A.Maschadovo pirmtakai – pirmasis Čečėnijos Respublikos – Ičkerija prezidentas, tapęs gyvąja legenda, Džocharas Dudajevas ir buvęs prezidentas Zelimchanas Jandarbijevas. Dž.Dudajevas telefoninio pokalbio metu buvo iš pasalų nužudytas 1996 metų balandį. Z.Jandarbijevą nužudė tuo metu, kai jis su savo keturiolikmečiu sūnumi pasimeldę išėjo iš mečetės ir sėdo į savo automobilį, kuris jau buvo užminuotas. Tai atsitiko Kataro sostinėje Dochoje, kurioje Z.Jandarbijevas su šeima gyveno kaip asmeninis Kataro sultono svečias. Žudikai buvo sučiupti. Pasirodo, tai buvo du Rusijos specialiųjų tarnybų karininkai – Sucharevas ir Bogačiovas. Nepaisant Rusijoje URM protestų, abu žudikai buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos. (Deja, netrukus abu buvo išsiųsti į Rusiją Maskvai pažadėjus, kad jie nebus paleisti į laisvę – D.M.)

Abiejuose Čečėnijos karuose Rusijos specialiosios tarnybos be jokio teismo žudė ir žudo į nelaisvę pakliuvusius čečėnų kovotojus, prieš tai juos kankindamos. Rusijos specialiųjų tarnybų smogikai yra geri tokių kankinimų meistrai. Taip pat jie elgiasi ir su sužeistais kovotojais, kurie irgi nužudomi prieš tai kankinant. Tuo metu čečėnai be jokių sąlygų paleidžia į laisvę tūkstančius rusų kareivių belaisvių. Būtina pažymėti, kad per abu Čečėnijos karus nužudyta 250 tūkstančių taikių Čečėnijos Respublikos gyventojų, kurių vienintelė kaltė buvo ta, kad jie buvo čečėnai. Privalu atsiminti Rusijos prezidento V.Putino garsiuosius pareiškimus – „skandinti čečėnus išvietėse“ ir „kiekvienas čečėnas nuo 15 iki 60 metų yra teroristas“. Todėl, pasak V.Putino, ir požiūris į čečėnus turi būti analogiškas. Daugiau kaip 45 tūkstančiai Čečėnijos Respublikos vaikų jau nužudyta ir jie žudomi toliau. Pati Čečėnijos Respublika – Ičkerija beveik visiškai sugriauta. O juk dar sovietiniais laikais mūsų šalis buvo išvystytos pramonės kraštas ir gyveno pakankamai pasiturimai, palyginti su kitomis buvusios SSRS respublikomis. Grozne, kuriame gyveno beveik 700 tūkst. žmonių, buvo daugybė pramonės įmonių. Jame sovietiniais ir posovietiniais metais klestėjo prekyba ir į Čečėniją įsigyti pigių prekių atvykdavo daugybė žmonių iš viso Šiaurės Kaukazo regiono. Dabar Ičkerijos ekonomika sunaikinta 100 proc. Gyvenamasis fondas irgi sunaikintas 70-80 proc. Sąlyginai dar išliko tiktai trys šiauriniai Čečėnijos – Ičkerijos rajonai – Nadterečno, Nauro ir Šelkovskio. Tačiau tai nereiškia, kad šių rajonų gyventojai yra saugesni. Jie taip pat kasdien terorizuojami ir žudomi kaip ir kituose rajonuose.

Čečėnijos Respublikos – Ičkerijos prezidentas A.Maschadovas, kada buvo užblokuotas kartu su savo sargybiniais, visa tai puikiai žinojo ir suprato, ką reikštų, jeigu pasiduotų į nelaisvę. Kito išėjimo iš rūsio nebuvo, todėl A.Maschadovas, pagailėjęs savo jaunų kovotojų gyvybių, įsakė jiems palikti bunkerį. Pats nusprendė garbingai žūti. Dėl religinių įsitikinimų jis negalėjo nusižudyti, todėl kovėsi iki galo. Jeigu A.Maschadovas būtų pasidavęs, tai rusų specialiosios tarnybos kankindamos galėjo sužinoti jo bendražygių pavardes ir taip būtų nužudyta dar tūkstančiai nekaltų žmonių. Priešai neišdrįso stoti į atvirą mūšį su prezidentu, todėl klastingai nužudė jį užmėtydami granatų ryšuliais.

Visi čečėnai, kad ir kur jie būtų, ir visa Čečėnijos Respublika – Ičkerija liūdi dėl ankstyvos tragiškos prezidento A.Maschadovo mirties. Jis žuvo kaip kankinys, kentėjęs už savo tautą, už naikinamą ir pažemintą Respubliką. Žuvo kaip Šahidas, nusprendęs geriau mirti su ginklu rankose, nei pasirinkti gėdingą nelaisvę.

Ir tegul Alachas suteikia jam amžiną ramybę teisingame aname pasaulyje.

Deni MUCHEMADAS

Derrige Nochčiin Kjam du Cun chalcha beshke i larcavarna (čečėnų kalba). – Visa čečėnų tauta kalta dėl to, kad neišsaugojome Jo.

© 2005 "XXI amžius"