Žodis „konstitucija“ prancūzams ir olandams sumaišė protus

Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis abejoja, ar sutartis dėl Konstitucijos Europai bus išsaugota, tačiau naujos derybos dėl Europos Sąjungos (ES) efektyvaus veikimo Lietuvai esą bus palankios. „Mažai tikėtina, nors ir girdimi didelių valstybių balsai, kad galbūt pavyks išsaugoti Konstituciją. Greičiau bus bandoma išsaugoti ne patį dokumentą, o esminius, bazinius principus, kurie leistų padidinti ES efektyvumą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Apskritasis stalas“ kalbėjo A.Valionis. Prancūzai ir olandai referendumuose nepritarė ES Konstitucijai. Toks jų sprendimas, ministro tvirtinimu, „be jokių abejonių, atsilieps ES plėtrai, nes Turkijos narystė bus nutolinta, o perspektyvos Ukrainai ir Moldovai bus sunkesnės“. Tačiau, pasak jo, tai buvo ne pasipriešinimas ES Konstitucijai, o šalių vidaus priežastys. Klaidinti esą galėjo ir tarptautinės sutarties pavadinimas. „Jei sudėsite visas priežastis į vieną sąrašą, dėl ko jie balsavo prieš, nesuprasite, ką reikia taisyti Konstitucijoje, nes apie ją niekas ir nekalba. Tai vidinės priežastys. Žodis „konstitucija“ galbūt daug kam sumaišė protus, nes konstitucija yra valstybės požymis. Čia yra tarptautinė sutartis, sudėtingas, daugiau nei 400 straipsnių tekstas“, – sakė A.Valionis. Jo manymu, ES Konstituciją galima lyginti su Baudžiamuoju ar Civiliniu kodeksais, kurių „teisinių tekstų normalus žmogus iki galo suvokti negali“ ir todėl jo interesams teismuose atstovauja advokatai. Tad ir ES Konstitucija, diplomato žodžiais, yra ne referendumo, o nuolatinio ir ilgo mokymo reikalas.

Užsienio reikalų komiteto nario liberalcentristo Armino Lydekos nuomone, ši ES Konstitucija paprastiems žmonėms asocijuojasi su federacija, nacionalinio identiteto praradimu. „Paprastiems piliečiams ji įnešė tam tikros sumaišties, kad ES tampa federacija, valstybe ir prarandamas nacionalinis identitetas. Tačiau Europa tuo ypatinga, kad tai nėra Amerika ar kitos šalys, kur panašios kalbos ir tik netyčia atsiradusios sienos. ES yra nacionalinių valstybių sąjunga“, – sakė parlamentaras. Jo nuomone, balsavimą prieš dokumentą lėmė ir baimė, kad Europoje įsigalės Turkija. „Rytoj Turkija taptų didžiausia ES valstybe. Valstybės pagal piliečių skaičių turi kvotas Europos Parlamente, todėl daugiausiai vietų turėtų Turkija ir jos atstovai priiminėtų sprendimus“, – teigė A. Lydeka.

Tuo tarpu Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas įsitikinęs, kad po prancūzų ir olandų balsavimo prieš ES Konstituciją tiek pats blokas, tiek jo institucijos turės keistis. „Reikia tęsti Konstitucijos ratifikavimą, pažiūrėti, kiek valstybių ratifikuos, smulkiai išanalizuoti atmetimo priežastis ir galvoti, ką daryti toliau. Po tokių sprendimų ir ES, ir institucijos turės keistis“, – Lietuvos radijui sakė parlamento vadovas. Jis apgailestavo, kad Prancūzijos ir Nyderlandų piliečiai, nepritardami dokumentui, galvojo apie asmenines problemas, o ne apie ES. „Kiekvienas žmogus balsuodamas sprendė savo asmenines problemas, norėjo pasakyti apie jas savo valdžiai. Rinkėjai mažiausiai balsavo už arba prieš Konstituciją“, – tvirtino A.Paulauskas.

Pagal Eltą

© 2005 "XXI amžius"