Referendumas Šveicarijoje:
daugiau laisvių

Šveicarija yra bene vienintelė Europos šalis, kuri tiek pasaulinių karų, tiek jungimosi į ekonominius, karinius ar politinius blokus metu išlaikė neutralitetą. Būdami Europos Sąjungos valstybių apsuptyje, šveicarai iškėlė klausimą, ar nevertėtų prisijungti prie Šengeno sutarties ir laisvai keliauti po ES šalis. Birželio 5 dieną vykusiame nacionaliniame referendume nedidelė dauguma aktyvaus balsavimo teisę turinčių šveicarų pritarė Šveicarijos prisijungimui prie ES laisvo judėjimo zonos, jau 2007 panaikinsiančios šalį nuo ES atribojančias sienas.

Ne tik rezultatai, bet ir pats referendumo klausimas parodė, kad Šveicarija yra pasirengusi suartėjimui su ES. Apie 55 procentai referendume dalyvavusiųjų žmonių pasisakė už tai, kad jų šalis 2007 įžengtų į Šengeno zoną. Kaip žinia, Šengenas yra Liuksemburgo miestas, kuriame 1985 metais buvo pasirašyta Europos Bendrijos sienų kirtimo sutartis.

Šengeno zonai priklausančių šalių piliečiai laisvai keliauja po šią teritoriją. Šiuo metu prie sutarties yra prisijungusios šios šalys: Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Islandija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Švedija, Portugalija ir Ispanija.

Kadangi Šveicarija nėra ES narė, jos kontrolės postai neišnyks jai ir įstojus į Šengeno zoną.

Pagal Šveicarijos įstatymus, referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja 51 proc. balso teisę turinčių piliečių. Lygiai tokia pat proporcija taikoma ir sprendimo dėl iškelto klausimo atveju. Referendume dalyvavo maždaug 56 proc. balso teisę turinčių piliečių, kurių Šveicarijoje priskaičiuojama arti penkių milijonų. Aktyvumo koeficientas maždaug dešimčia procentų viršija referendumų per pastaruosius 15 metų rezultatų rodiklius. Džiugu, kad toks šveicarų apsisprendimas atsveria nemalonią staigmeną ES sukėlusius Prancūzijos ir Olandijos referendumų dėl 25 šalis turėsiančios apjungti ES Konstitucijos rezultatus. Dar prieš Šveicarijos referendumą tikėtasi, jog pastarųjų valstybių pavyzdžiai darys įtaką šveicarų apsisprendimui dėl prisijungimo prie Šengeno zonos. Tačiau, statistikos duomenimis, iki pat balsavimo dienos žmonės nebuvo galutinai nusprendę „Taip“ ar „Ne“ ištarti Šengeno šalių sutarčiai.

Antrasis nacionaliniame referendume iškeltas klausimas susilaukė kur kas didesnio piliečių aktyvumo ir susidomėjimo. Klausimu: „Ar tos pačios lyties poroms turėtų būti suteikiama daugiau teisių?“ pasisakė gerokai daugiau žmonių nei dėl Šengeno sutarties. Beveik 1,56 milijono piliečių, t.y. apie 58 proc. balso teisę turinčių asmenų pritarė dėl platesnio teisių spektro suteikimo tos pačios lyties poroms.

Išties keistas reiškinys, kad tokie du nesuderinami klausimai dėl visiškai skirtingo pobūdžio teisių ir laisvių buvo sprendžiami vieno referendumo metu.

Europos istorijoje tai pirmasis toks atvejis, kada dėl vienalyčių santuokų pasisakoma referendumo keliu, nors kitos šalys, kaip antai Vokietija, įstatyminiu lygmeniu įtvirtino gėjų ir lesbiečių santuokas. Akivaizdu, jog Vakarų Europa pamišusi dėl lytinės laisvės įteisinimo „mados“, nors tam atvirai ir griežtai nepritaria Vatikanas. Galimas dalykas, jog tai tik siekis nukreipti pasaulio dėmesį nuo svarbesnių dalykų ir politinių klausimų. Tačiau nėra abejonės, kad Vakarų kultūra, persisotinusi liberalizmu, atsigręš į tradicines, tikrąsias vertybes ir dorybes.

Justina ŽEIŽYTĖ

© 2005 "XXI amžius"