Žmogaus teisių pažeidimai demokratijos šalyje

„JAV naudoja jokiomis priemonėmis nepateisinamą prievartą Irake“, „Rusija pažeidė žmogaus teises nehumaniškai elgdamasi su nuteistaisiais M.Chodorkovskiu ir P.Lebedevu“, „Graikija sulaužė Europinį susitarimą“, „ES kovos prieš terorizmą priemonės nepasižymi pagarba žmogaus teisėms“, „Nigerija pribloškia moterų, prieš kurias šeimoje smurtaujama, skaičiumi“, „Meksikoje varžoma sąžinės laisvė“ – tokios antraštės pasipylė pasirodžius 2005 metų Pasaulinės žmogaus teisių organizacijos „The Amnesty International“ metinei ataskaitai. Joje užfiksuotas objektyvus žmogaus teisių reglamentavimo ir įgyvendinimo santykis tikrovėje. Kritikos neišvengė ir labiausiai demokratijos vertybes puoselėjančios ir prigimtinių teisių svarbą deklaruojančios šalys kaip JAV, Prancūzija, Belgija, Ispanija, Graikija. Organizacija ataskaitoje paragino pasaulį atkreipti dėmesį į labai įvairias žmogaus teisių apsaugos sritis ir jautriau reaguoti į neteisybę, vykstančią šalia, pradedant šalies vidaus politika, piktnaudžiavimu valdžia, asmens ir valstybės bei šeimos santykiais ir baigiant valstybės užsienio politika. Daugeliui valstybių vadovų „ The Amnesty International“ išvados sukėlė šoką.

JAV prezidentas Dž.Bušas „The Amnesty International“ ataskaitą, kaltinančią JAV žiauriu elgesiu su Guantanamo karinėje bazėje, Kuboje, laikomais terorizmu įtariamais asmenimis, pavadino „absurdu“. Jo nuomone, tokias išvadas galėjo padaryti tik žmonės, kurie „nekenčia Amerikos“.

„Tai yra visiškas absurdas. Visiškai absurdiški kaltinimai, – kalbėjo JAV valstybės vadovas spaudos konferencijoje. – Mes ištyrėme kiekvieno sulaikytojo nusiskundimą. Man regis, kad pasaulis šįkart pasidavė jų nuomonės įtakai, nuomonės žmonių, kurie visa savo esybe nekenčia Amerikos“.

Gana karingai nusiteikęs Dž.Bušas nepašykštėjo rūstaus žodžio Kapitolijaus kalvos demokratams, kurių svarstymus dėl prezidento pasiūlyto kandidato į Jungtinių Tautų ambasadoriaus postą, Džono Boltono, jis pavadino „gumos tempimo taktika“. Daugelio politinių oponentų nuomone, nepritarimas Dž.Bušo pasiūlytam kandidatui buvo dar vienas lašas jo kantrybės taurėje. O štai ir „The Amnesty International“ išvados buvo ne pačios maloniausios. Savo pranešime „The Amnesty International“ paragino valstybes – pasaulio demokratijos tvirtoves – neužsimerkti prieš JAV vykdomą politiką, prisiimti tarptautinės teisės suteiktus įsipareigojimus ir pasidomėti JAV pareigūnų naudojamais tardymo, kūno bausmių ir kankinimų metodais. JAV karių elgesį Guantanamo vadinamojoje karinėje bazėje Pasaulinė žmogaus teisių apsaugos organizacija pavadino nehumanišku, žiauriu ir žeminančiu.

Pranešime, pavadintame „Pasaulio žmogaus teisių apsaugos padėtis“, JAV Jūrų laivyno karinė bazė vadinama „mūsų laikų gulagu“, o aukšti JAV pareigūnai – prezidentas Dž.Bušas, gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas, generalinis atašė Albertas Gonsalesas ir buvęs CŽV vadovas Džordžas Tenetas – kaltinami tarptautinės teisės reglamentų, susijusių su elgesiu su karo belaisviais, nesilaikymu.

„JAV į pasaulį neša laisvės idėją“, – sakė Dž. Bušas. – „Esant pareiškimui dėl netinkamo tam tikrų asmenų elgesio, visi faktai nuodugniai ištiriami. Šiuo atveju galiu teigti, jog tai yra visiškai absurdiškas kaltinimas“.

Pasak dienraščio „The Washington Times“, Al Qaedos „pradžiamokslyje“ mokoma, kad, patekus į JAV karių nelaisvę, reikia į juos nukreipti kaltinimus dėl žiauraus elgesio. Anot pareigūnų, sulaikytieji puikiai žino savo teises ir stengiasi jomis piktnaudžiauti – būtent todėl Guantanamo karinė bazė susilaukia tokių aršių kaltinimų. Šiuo metu šioje karinėje bazėje laikoma apie 600 Al Qaedos narių. Pareigūnai neskaičiavo, kiek iš jų skundėsi žmogaus teisių apsaugos kontrolės institucijoms.

Dž.Bušo pasipiktinimas pratęsia viceprezidento Diko Čeinio pasisakymus dėl neseniai demokratiškąją Ameriką sukrėtusių gandų. D.Čeinis teigė esąs įžeistas žaibo greičiu praskriejusių kaltinimų, esą JAV kariai nuleido šventąjį Koraną į karinės bazės tualetą. „Aš rimtai nepriimu tokių kaltinimų, kad Amerika yra teisių pažeidėja. Tiesiog nepriimu“, – sakė D.Čeinis.

„The Amnesty International“ JAV skyriaus direktorius Viljamas Šulcas teigia, jog jo nė kiek nestebina, kad aukštieji JAV pareigūnai koneveikia organizaciją, kada ji pateikia objektyvią informaciją, kuri jiems nenaudinga. „Kodėl jie mus pasitiko plojimais, kai „Amnesty International“ nusitaikė į Sadamą Huseiną? Dėl to, kad tai sutapo su JAV politikos užmačiomis. Mes atsiribojame nuo politinio subjektyvizmo ir kovojame už žmogaus teisių įgyvendinimą“, – dienraščiui „The Washington Times“ sakė 167-iems organizacijos nariams vadovaujantis V.Šulcas. – „Jei mes esame tokia į kairę linkstanti grupė, kodėl tuomet D.Ramsfeldas vadovavosi mūsų pranešimais vesdamas kariuomenę į Iraką? Kodėl tuomet JAV valdžios administracija su džiaugsmu komentuoja mūsų ataskaitas apie Kiniją, Kubą ir Šiaurės Korėją?“

Gegužės pabaigoje pasirodęs pranešimas, kurį surašė „The Amnesty International“ generalinė sekretorė Irena Khan, buvo itin taiklus ir griežtas. JAV gynybos sekretorius D.Ramsfeldas ir jo bendražygiai buvo pavadinti „kankinimų architektais“, o Guantanamo karinė bazė prilyginta sovietiniams Josifo Stalino vadovaujamiems gulagams, kuriuose nukankinta milijonai žmonių.

Į D.Čeinio pasisakymą, esą į kaltinimus JAV jis rimtai nežiūrįs, V.Šulcas atsakė trumpai: „Matyt, rimtai jis nežiūri ir į Ženevos konvenciją ir kitus tarptautinius aktus“.

Kaip žinia, „Amnesty International“ pasižymi kaip drąsi Dž.Bušo politikos oponentė. V.Šulcas priklausė dviejų liberaliųjų grupių – „Amerikos kultūros žmonės“ ir „ Planuota tėvystė“ – vadovų taryboms, kurios aktyviai agitavo prieš Dž.Bušo kandidatūrą 2004 metų JAV prezidento rinkimuose.

Nuo 2001 metų „Amnesty International“ ėmė vadovauti I.Khan, Bangladeše gimusi musulmonų tikėjimo moteris, kuri ilgus metus Harvardo universitete studijavo teisę, ekonomikos ir socialinius mokslus.

„Amnesty International“ pasisako už „laisvą nuo bet kokios politinės ideologijos, ekonominio intereso ar religijos, valdžią“. Svarbiausia tai, jog organizacija neremia ar nesipriešina kuriai nors valdžiai.

Tačiau verta pastebėti, kad dauguma 44 metus veikiančios organizacijos narių yra prisijungę prie liberaliųjų Vašingtono grupių.

Apjungdama daugelio socialinių, etninių, kultūrinių, religinių ir kitų grupių skundus, 2004 metų lapkritį „Amnesty International“ nusiuntė generaliniam atašė A.Gonsalesui paklausimą, kuriame 29 grupės, iš jų tokios kaip „Amerikos kultūros žmonės“, „Nacionalinis moters teisės centras“, „Amerikos civilinių laisvių centras“, „Spalvotųjų rasių integracijos centras“ ir kt. pasirašė prieš Dž.Bušo vykdomą politiką.

2001 metais „The Amnesty International“ susijungė su JAV darbo federacija ir Gamybinių profesinių sąjungų kongresu, šitaip praplėsdama savo galimybes ir įtaką visuose pasaulio regionuose.

Specialaus interviu metu V.Šulcas neigė esąs nusistatęs prieš Dž.Bušo administraciją ir priklausąs kairiajam sparnui. „Visi mes turime lygias galimybes“, – sakė jis. Ėmęsis vadovauti „Amnesty International“, V.Šulcas atsisakė savo pareigų tarybose.

Anot organizacijos vadovo, pranešime pavartotas žodis „gulagas“, už kurį organizacija užsitraukė ypatingą Pentagono nemalonę, turi gal kiek per sodrią reikšmę.

„Mano nuomone, tai ypač neatsakingas pareiškimas“, – sakė generolas R.Majersas, Jungtinio vadų štabo pirmininkas.

Kad ir kaip būtų, „The Amnesty International“ turi svarų žodį pasaulyje ir nebijo jo reikšti, nepriklausomai nuo politinių jėgų ir srovių.

Pagal „Washington Times“, „AP“
ir „Amnesty International“ pranešimus parengė
Justina ŽEIŽYTĖ

© 2005 "XXI amžius"