Grėsmių sąrašas nemažėja

Nei amerikiečiai, nei naujoji Irako valdžia nesusitvarko su Irako smogikų savižudžių išpuoliais, kuriuose kasdien žūsta dešimtys ir šimtai taikių irakiečių. Nuo teroristinių išpuolių nukenčia ir amerikiečių kariai. Kaip pažymėjo JAV Jungtinio štabų komiteto viršininkas generolas Ričardas Majersas, kasdien Irako teroristai surengia 50-60 išpuolių. R.Majersas teigė, jog kol kas nepasiteisino viltys, kad po rinkimų Irake sumažės teroristinių išpuolių, užsieniečių grobimų, valstybės tarnautojų ir policininkų žudymų. Iki gegužės pradžios Irake jau žuvo 1600 amerikiečių karių ir daugiau kaip dvylika tūkstančių sužeista. Tačiau generolas R.Majersas pažymėjo ir tam tikrų pasiekimų. Pirmiausia tai, kad amerikiečiai kartu su sąjungininkais jau apmokė 159 tūkstančius Irako kariškių. Todėl, pasak R.Majerso, nuo šiol jie bus pajėgūs kovoti su ekstremistais savo jėgomis. Generolas pasidžiaugė žvalgybos darbo pagerėjimu ir efektyvumu, kai žvalgybos dėka pavyksta neutralizuoti vis daugiau teroristų grupių. Vienas žurnalistas paklausė JAV gynybos sekretoriaus Donaldo Ramsfeldo, kuris kartu su R.Majersu dalyvavo toje pačioje spaudos konferencijoje: „Tai ar mes laimime šiame kare, ar ne?“ D.Ramsfeldas atsakė gana diplomatiškai: „Smogikus ir teroristus sutramdys ne Jungtinės Valstijos ir jų koalicijos partneriai. Tai padarys patys irakiečiai“.

Tuo tarpu kongresmenas demokratas Henris Vaksmanas, kalbėdamas JAV Kongrese, paragino prezidentą Džordžą Bušą ir jo administraciją paskelbti oficialią informaciją apie 2004 metais pasaulyje įvykdytus teroristinius aktus. H.Vaksmanas teigė, jog pernai Irake buvo surengti 198 teroro išpuoliai, tai yra net devynis kartus daugiau nei 2003 metais. O dėl teroro išpuolių visame pasaulyje, tai, H.Vaksmano duomenimis, 2004 metais jų buvo 650. Tuo tarpu 2003-iaisiais buvo surengtos tiktai 125 teroristų atakos.

Dabar kai kuriuose pasaulio laikraščiuose pasirodė pranešimai, kad JAV kartu su naująja Irako valdžia parengė planą „Kelio žemėlapis“, kuriame numatoma išvesti amerikiečių karinį kontingentą iš Irako dar šių metų pabaigoje. Esą planas jau visiškai parengtas ir jo autoriai tiktai laukia prezidento Dž.Bušo parašo.

Be Irako, amerikiečiai turi ir kitų rūpesčių. Vis labiau ryškėja stalinistinės Šiaurės Korėjos branduolinės ambicijos. Jeigu Vašingtono kritikai anksčiau užsimindavo, kad Pchenjano keliama branduolinė grėsmė tėra amerikiečių išsigalvojimas, tai dabar apie tą pavojų viešai paskelbė Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Mohamedas El Baradėjus. Jo vadovaujama agentūra apskaičiavo, kad Šiaurės Korėja jau turi šešias branduolines bombas. O Pchenjano diktatorius Kim Čen Iras ir toliau kaitina situaciją. Kaip žinoma, Šiaurės Korėja pasitraukė iš grupės šalių, pasirašiusių sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo. O šiomis dienomis „vadas ir mokytojas“ Kim Čen Iras viešai pasibeldė į vadinamojo branduolinio klubo duris, pareikšdamas, kad Pchenjanas jau turi branduolinį ginklą. Žinoma, Pchenjano režimas, taip terorizuodamas pasaulį, remiasi tam tikra Pekino valdžios pagalba. O gal ir tam tikrų Rusijos struktūrų. Juk Maskvoje pilna Šiaurės Korėjos draugų bei gerbėjų. Ypač daug jų yra tarp armijos generaliteto. Mat Kinija faktiškai aprūpina Šiaurės Korėją ne tik mazutu ir ryžiais, bet ir kai kuriomis technologijomis. Aišku, Pekino režimas nėra pernelyg suinteresuotas Šiaurės Korėjos branduolinėmis ambicijomis. Iš esmės, Šiaurės Korėjos branduolinis ginklas yra ne tiek karinė, o daugiau psichologinio spaudimo priemonė. Juk niekas tiksliai nežino, kokį branduolinį potencialą turi Šiaurės Korėja. Kaip ir kita „blogio ašies“ valstybė – Iranas. Todėl tokia nežinomybė ir nuolatinė baimė bei įtampa, Kim Čen Iro ir jo strategų požiūriu, privers kitas šalis daryti įvairias nuolaidas Pchenjanui.

Taigi amerikiečiams, be Irako Gordijaus mazgo, anksčiau ar vėliau teks spręsti, ką daryti su Pchenjano ir Teherano branduoliniu šantažu. Tai gali būti kur kas didesnė problema nei buvusio Irako diktatoriaus Sadamo Huseino šalininkų – mirtininkų fanatikų atakos.

Petras Katinas

© 2005 "XXI amžius"