Esminių permainų belaukiant

Po ilgų užkulisinių manevrų verbuojant šalininkus, pasaulio žiniasklaidos pavadinta „keturių gauja“ – Vokietija, Japonija, Indija ir Brazilija – atvirai paskelbė apie savo ketinimus artimiausiu metu tapti nuolatinėmis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narėmis. Tai būtų pati didžiausia Jungtinių Tautų reforma po Antrojo pasaulinio karo. Iki šiol nuolatinės Saugumo Tarybos narės buvo penkios, beje, visos branduolinį ginklą turinčios valstybės: JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Kinija ir Prancūzija. Dabar, atrodo, tai monopolijai ateina galas. Keturios naujos pretendentės metė iššūkį ir ketina radikaliai pakeisti politinių jėgų santykį JT Saugumo Taryboje. Vokietijos, Japonijos, Indijos ir Brazilijos atstovai Jungtinėse Tautose paskelbė bendrą JT rezoliucijos projektą apie Saugumo Tarybos reformą.

Rezoliucijos projekte akcentuojama, jog, be jau penkių esančių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, turinčių veto teisę priimant bet kokius sprendimus, tokiomis taptų dar šešios valstybės. Keturių valstybių pateiktame projekte pažymima, kad naujosios Saugumo Tarybos narėmis taptų dvi Azijos žemynui atstovaujančios šalys – Indija ir Japonija, po vieną atstovautų Europai ir Pietų Amerikai – Vokietija ir Brazilija ir dar dvi atstovaus Afrikai – Egiptas ir Nigerija. Taip pat siūloma papildomai įtraukti į JT Saugumo Tarybą dviejų valstybių nenuolatines nares, kurios būtų išrenkamos rotaciniu principu iš Azijos, Afrikos ir Karibų baseino, Pietų Amerikos ir Rytų Europos. Beje, Rytų Europos atstovavimo JT Saugumo Taryboje kategoriškai reikalavo Vokietija.

Jau liepos pradžioje šis keturių valstybių rezoliucijos projektas bus pateiktas JT Generalinei Asamblėjai, o naujų nuolatinių Saugumo Tarybos narių rinkimai gali būti surengti liepos viduryje. Rugpjūtį planuojama patvirtinti Jungtinių Tautų statuto pakeitimus.

Kol kas dabartinių penkių JT Saugumo Tarybos narių vadovai dar nepareiškė savo nuomonės dėl Vokietijos, Japonijos, Indijos ir Brazilijos ketinimų papildyti Tarybos gretas. Sprendžiant iš komentarų, su tuo nenori sutikti komunistinė Kinija. Gana keblioje situacijoje atsiduria ir Rusija. Visgi kategoriškai prieštarauti Maskva nenori. Juk Kremlius dabar daug vilčių deda į Indiją, kaip į galimą sąjungininkę. Taip pat ir į kanclerio Gerhardo Šrioderio vadovaujamą Vokietiją. Bet juk G.Šrioderis ne amžinas. Paskutinieji savivaldos rinkimai ir kanclerio partijos pralaimėjimas aiškiai rodo radikalius pasikeitimus Berlyno valdžioje. Todėl dar neaišku, ar ketverto pretenzijos tapti nuolatinėmis JT Saugumo Tarybos narėmis taps realybe. Be to, ir Jungtinių Tautų bei pačios Saugumo Tarybos vaidmuo pasaulio įvykiuose darosi vis labiau minimalus. O kai į Tarybą įsilies dar keturios ar šešios valstybės, turinčios veto teisę, tai sprendimus priimti bus dar painiau.

Petras Katinas

© 2005 "XXI amžius"