Tarptautinis komunizmo teismas – kelias į teisingumo atkūrimą Europoje

Tarptautinės mokslinės konfencijos „Vilnius - 2005“ pranešimų ištraukos, komentarai

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Konferencijoje pranešimus skaitė (iš kairės): Zita Šličytė, Povilas Jakučionis, Arvydas Anušauskas, Romanas Krucykas, Larisa Bondaruk Autoriaus nuotrauka

Didžiausia XX amžiaus visuomenės tragedija buvo du totalitariniai režimai - nacizmas ir komunizmas. Pirmasis jų žlugo pralaimėjus nacizmo vykdytojams Antrąjį pasaulinį karą. Nacizmas visuotinai pasmerktas, naciai nuteisti nubausti. Be to, taikomos tarptautinės prevencijos priemonės, neleidžiančios nacizmui atgimti.

Komunizmas, spaudžiamas pasaulio demokratinių jėgų, subliūško ir pasitraukė, bet neišnyko. Komunizmas dar nepasmerktas, komunistiniai nusikaltėliai iki šiol ne tik nenubausti, bet netgi neįvardyti. Dar išliko valstybių, kuriose tebeegzistuoja komunistiniai režimai - Kinija, Šiaurės Korėja, Kuba. Taigi nepašalintas realus jo atnaujinimo ir plitimo pavojus. Tai liudija kai kurios pavojingos tendencijos posovietinėse, pokomunistinėse valstybėse ir, beje, ne tik jose. Prieš penkerius metus Vilniuje Tarptautinio kongreso metu buvo įsteigtas Tarptautinis Vilniaus visuomeninis tribunolas ir sudaryta šio Tribunolo kolegija komunizmo nusikaltimams teisiškai įvertinti pagal nukentėjusių valstybių atstovų pateiktus kaltinimus.

Paminint prieš 5-erius metus Vilniuje vykusią komunizmo tribunolo konferenciją, šiemet, rugsėjo 4 d., įvyko konferencija „Vilnius-2005“.

Po prof. V.Landsbergio pranešimo (jį spausdiname 1 ir 4 puslapiuose) daug konferencijos dalyvių sugužėjo į Mažąją salę, kur klausėsi publicisto Viliaus Bražėno pranešimo „Niurnbergas I sujaukė pasaulį“. Prelegentas sakė, kad Niurnbergas I sujaukė pasaulį šlykščiausiu ir akivaizdžiu būdu išniekindamas pagrindinius teisingumo principus. Jame buvo išaukštintas dvigubo standarto taikymas dviem Antrąjį pasaulinį karą pradėjusiems suokalbininkams. Mat jie abu karo metu, o vienas jų ir po karo, vykdė didžiulius nusikaltimus prieš žmogų, prieš tautas ir net rengėsi tai įvykdyti prieš visą žmoniją, primesdami globalinę galią per visapasaulinę vyriausybę. Buvo rimto pagrindo bijotis komunistų užmojo per Kominterną sukurti pasaulinę diktatūrą, sakė V.Bražėnas. Tarp žymiausių žmonių, bandančių įspėti visapasaulinės valdžios siekius, buvo dabartinio popiežiaus Benedikto XVI pirmtakas Benediktas XV. Dar 1920 metais jis sakė: „Planuojamos pasaulinės vyriausybės ilgisi visi blogiausi ir iškrypėliški elementai. Tokia valstybė panaikintų visokį lojalumą tautai. Joje jokiu būdu nebūtų pripažintas tėvo autoritetas jo vaikams ar Dievo - žmonijos bendrijai. Jeigu tos idėjos būtų pritaikytos praktikoje, tai neišvengiamai sektų dar negirdėtas teroras“. Sovietinį terorą patyrusieji supranta, koks būtų „sovietinis pasaulis“. Net jei pasaulį susovietintų Vakarai, tęsė V.Bražėnas. Stigo žinių apie sovietines okupacijas ir komunizmo kruviną tikrovę okupacinių metų laisvajame pasaulyje. Stokojo įspėjimų apie komunizmo kėslus ir jų pavojų dar laisvam pasauliui. JAV veikė net keletas antikomunistinių, antisovietinių čia gimusių piliečių organizacijų. Jos, pasak prelegento, savo laisvei užtikrinti siekė JAV politikos pakeitimo į tokią, kuri, sustabdant paramą Sovietų Sąjungai, leistų jai sugriūti. Tai savaime būtų ir pavergtųjų tautų išvadavimas. Įvairių tautybių ateiviai, susibūrę laisvajame pasaulyje, padedant vietiniams dešiniesiems, būtų galėję surengti tarptautinius visuomeninius Niurnbergas II teismus JAV, Kanadoje ir Australijoje. Buvo nuslėpta tikrovė, kad fašizmas ir nacizmas yra toks pat kraštutinis, ginklo griebęsis socializmas, kaip ir komunizmas. Baigdamas savo pranešimą V.Bražėnas sakė: „Prašykime mūsų tautos kankinių vėlių kreipimosi į Viešpatį palaiminti Lietuvą. O mes prašykime Dievo palaimos mūsų kad ir menkiausioms pastangoms tarnauti Tėvynei iki paskutinio atodūsio. Kovai už tiesą pakilusi tauta privers vadovus kurti tokią Lietuvą, kokios nori Lietuvos patriotai“.

Turiningą, argumentuotą pranešimą skaitė prof. Ona Voverienė – „Tarptautinis komunizmo teismas – kelias į teisingumo atkūrimą Europoje“. Rusiškasis komunizmas ir komunistų partija, kaip represinė struktūra, išžudžiusi jų okupuotose šalyse per 110 milijonų žmonių, iki šiol neteisiami, nesmerkiami ir vaikšto pakėlę galvas, kaip pasaulio teisuoliai, teigė profesorė. Kodėl taip yra? Viena iš priežasčių – pasaulį ir žmonių sąmonę valdo mitai ir nusistovėjusios nesugriaunamos paradigmos. Vienas tokių mitų, pavergęs žmonių sąmones dar nuo Cezario laikų, – nugalėtojų niekas neteisia. Todėl pasaulis ir neteisia komunizmo.

Pasak prelegentės O.Voverienės – tik Tiesa ir Teisingumas, nes Tiesa yra galingesnė už melą, o Teisingumas - už piktadarybę ir neteisingumą. Prancūzijos Sorbonos universiteto profesorė Fransuaza Thoma, daug metų studijavusi komunizmo teoriją ir istoriją Maskvoje, viena pirmųjų sovietologų, atskleidė pasauliui komunistų partijos vaidmenį Sovietų Sąjungoje ir komunizmo esmę. Lietuvos spaudoje 1993 metais ji rašė: „Komunizmo laikais valstybės nebuvo, nes komunistų partija atliko valstybės funkcijas. Ir dabar, kai ta partija žlugo, neokomunistai, sumaniai pasinaudodami liberalia terminologija, visais įmanomais būdais stengiasi stabdyti valstybės kūrimo darbą Lietuvoje. Tokia pozicija labai naudinga Maskvai“. Ji atskleidė ir komunizmo esmę: „Jūsų visuomenė serga. Pagrindinis šios ligos simptomas - totalinė neapykanta žmogui, panieka artimui. Visa tai eina iš komunizmo ideologijos, kuri jums buvo brukama per prievartą visus tuos 50 metų. Juk svarbiausia komunisto užduotis - surasti priešą ir jį sunaikinti. Jūs sugriovėte Lietuvoje komunistinę sistemą, tačiau komunistinis mentalitetas gyvas, jo taip greitai nepakeisi. Išgelbėti šią degradavusią visuomenės dalį yra neįmanoma. Prikelti šiuos žmones ar gaivinti jų dvasią nebėra vilties. Tiesiog reikia laukti, kol jie išmirs. Tai baisu...“

Leninas ir Stalinas buvo paskelbti dievais, vieninteliais ir patikimiausiais, visiškai nekonkuruojančiais su tikruoju Dievu - Jis liko tik Rusijos religijos marginalijose kaip nereikšmingas „apeigų atlikimo“ objektas, sakė prof. O. Voverienė.

Tarptautiniam komunizmo teismui Europoje irgi turime ką pasakyti. Antikomunistiniame Kongrese ir Tribunole, vykusiame Vilniuje 2000-aisiais, buvo įrodyta, kad nuo rusiškojo komunizmo ir jo represinių struktūrų, siautėjusių Rytų ir dalyje Vakarų Europos šalių, nukentėjo daugelis šių šalių gyventojų: Albanija neteko 5577 žmonių, jie buvo išžudyti ir 48217 buvo kalinami ir kankinami; Baltarusijoje išžudyta 1,5 milijono jos gyventojų, sunaikinta 90 proc. intelektualų; Estijos netektys dėl sovietinės okupacijos sudarė 370 tūkstančių žmonių - trečdalis visų ikikarinių Estijos gyventojų; Latvija dėl komunistinio režimo represijų neteko 214905 tūkstančių žmonių; Lietuva – 780 tūkst. savo gyventojų, o Mažojoje Lietuvoje iš 900 tūkstančių ten gyvenusių beveik 90 proc. buvo išžudyta, o į jų vietą atvežti kolonistai iš Rusijos; Rumunija – 400 tūkst. žmonių; Ukraina – beveik 13 mln. sūnų ir dukterų. Šitą sąrašą galima ilgai tęsti. Per dabartinį V.Putino atnaujintą karą iki 2000 metų buvo išžudyta 40 tūkst. čečėnų. Lenkija dėl komunistinio režimo neteko 17 tūkst. nužudytų piliečių. Beliko tik pavardėmis įvardyti, pabaigoje sakė prof. O.Voverienė, didžiausio genocido Europoje idėjinius lyderius, organizatorius ir vykdytojus bei teisti juos Tarptautiniame komunizmo teisme Europoje.

Didelį susidomėjimą sukėlė dr. Zitos Šličytės paskaita „Teroristai ir komunistai“. Pasak prelegentės, nebaudžiamumas, būtent nebaudžiamumas ir tarptautinis abejingumas yra pagrindinė terorizmo išplitimo XX amžiuje prielaida. Belieka tik apgailestauti, kad žymiausias XX a. pradžios teroristas - Vladimiras Leninas ir šiandien tebegarbinamas vienoje galingiausių pasaulio valstybių - Rusijoje. Nors Rusija deklaruoja nepakantumą terorizmui ir ryžtą su juo kovoti, tačiau pačioje jos širdyje įsmigęs Lenino mauzoliejus – sudievinta terorizmo rakštis. Štai viena unikalių citatų, apibūdinančių Lenino santykį su teroru ir teroristais. Užėmę valdžią Rusijoje, 1918 metų vasarą bolševikai patyrė didžiulę grėsmę, nes jų kontroliuojamuose rajonuose įvyko 140 didelių maištų ir sukilimų. Leninas nusiuntė Penzos sovietų vykdomajam komitetui tokią telegramą: „Draugai! Buožių sukilimas penkiose jūsų apskrityse turi būti negailestingai numalšintas. To reikalauja revoliucijos interesai, nes visur jau prasidėjo „paskutinė kova“ su buožėmis. Reikia parodyti, ko buožės gali iš jūsų laukti. Taigi reikia: 1. Pakarti (aš turiu omeny - pakarti taip, kad žmonės tai matytų) ne mažiau kaip 100 buožių, turčių, žinomų kraugerių. 2. Paskelbti jų pavardes. 3. Atimti iš jų visus grūdus. 4. Paskirti įkaitus kaip mūsų nurodyta vakarykštėje telegramoje. Atlikite viską taip, kad per 100 kilometrų aplinkui žmonės matytų, drebėtų, žinotų ir šauktų: jie žudo ir toliau žudys kraujo ištroškusius buožes. Patvirtinkite telegrama, kad tikrai gavote ir įvykdėte šias instrukcijas. Jūsų Leninas. P.S. Raskite tam tvirtesnių žmonių“.

Žmogaus gyvybė - aukščiausia vertybė. Žudymas nepateisinamas jokiais tikslais, tuo labiau nežudoma Dievo vardu. Išimčių nėra. Žmonija turi apsispręsti ir pasirinkti, teigė dr. Z.Šličytė.

Labai platų, dalykišką pranešimą „Komunistinė inkvizicija Ukrainoje“ skaitė Ukrainos „Memorialo“ Kijevo skyriaus pirmininkas Romanas Krucykas. Labai emocingai, remdamasi faktais apie „veikiantį ukrainietišką antikomunizmą, tradicijas ir dabartį“, aiškino mokslininkė iš Ukrainos Larisa Bondaruk. Estijos parlamento narys Martas Niklus pasakojo apie Estijos Baltąją knygą, kurioje įvardyti komunizmo nusikaltimai.

Tarptautinės draugijos „Memorialas“ (Maskva) atstovė Galina Buvina pranešime atskleidė slaptųjų kapaviečių vietas aplink Maskvą. Jose buvo laidojami žmonės, nuteisti be teismo. Vienoje vietoje buvo net krematoriumas, kur iš žmogaus kūno likdavo tik pelenai.

Istorijos daktaras iš Vengrijos Kiss Tamas, įpareigotas Vengrijos politinių kalinių sąjungos pirmininko Vilmošo Vasvario, papasakojo apie politinių kalinių (buvusių) reabilitaciją ir vengrų komunistų nusikaltimus. Konferencijos dalyvių entuziastingai sutiktas Vokietijos atstovas Rudolfas Gunteris, Tarptautinės buvusių politinių kalinių ir komunizmo aukų asociacijos vykdomojo komiteto sekretorius, populiariai išdėstė visas bėdas, sunkumus, kuriuos reikėjo įveikti reabilituojant, teikiant socialinę paramą buvusiems politiniams kaliniams. Visi su nuostaba išgirdo, jog Vokietijoje kiekvienas buvęs politinis kalinys iš valstybės gauna 300 eurų dydžio pašalpą (1035 litus). Iš visų pokomunistinių valstybių tik viena Vokietija komunistų nusikaltimus svarsto valstybiniu lygiu. Pranešėjas teigė, jog nė vienas buvęs STASI agentas, informatorius neužima valstybinių pareigų.

Visi su malonumu klausėsi Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos moksleivio Algirdo Navasaičio pranešimo apie patriotinių tradicijų puoselėjimą. Šioje mokykloje skiriama net 18 pamokų Lietuvos partizanų žygdarbiams nušviesti, rengiamos popietės, išvykos į mūšių vietas. Tame krašte veikė garsioji Tauro partizanų apygarda.

Viename apžvalginiame straipsnyje nėra galimybės aprėpti visų prelegentų pareikštas mintis. Paminėsiu, kad dr. Arvydas Anušauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, pateikė išsamią medžiagą apie „Komunistinių režimų istorijos tyrimus po Tarptautinio antikomunistinio kongreso „Vilnius 2000“. Prof. Antanas Tyla (Lietuvos istorijos institutas) padarė pranešimą „Sovietinės okupacijos indoktrinizacijos etapai“.

Prieš pietų pertrauką vyko labai trumpa (tik pusvalandį) spaudos konferencija, kurioje žurnalistų tebuvo tik keletas, o ir tie patys negalėjo pateikti klausimų, nes užsitęsė atsakymai į pateiktuosius.

Priimant kelių rezoliucijų projektus buvo pastebėta, kad stinga Lietuvos Katalikų Bažnyčios vaidmens dorai auklėjant Lietuvos jaunimą. Pasiūlymus tuo klausimu ir priimtas rezoliucijas pateikė monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

Konferencijos pabaigoje buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Komunizmo pasmerkimo kita konferencija turėtų vykti Ukrainoje.

© 2005 "XXI amžius"