Niurnberg I sujaukė pasaulį

Vilius BRAŽĖNAS

1945 metais Niurnbergo mieste, Vokietijoje, vykęs tarptautinis teismas nebuvo pavadintas „Pirmuoju Niurnbergo teismu“ ar „Niurnberg I“. Pirmuoju jį vadina gyvos išlikusios komunizmo aukos, kurios skausmingai skelbia būtinumą sušaukti NIURNBERG II bent elementariam teisingumui pasaulyje atstatyti. Niurnberg I sujaukė pasaulį akivaizdžiai ir šlykščiai išniekindamas pagrindinius teisingumo principus. Jame buvo išaukštintas dvigubo standarto taikymas dviem Antrąjį pasaulinį karą pradėjusiems suokalbininkams. Jie abu karo metu, o vienas jų ir po karo, vykdė didžiulius nusikaltimus prieš žmogų, prieš tautas ir net ruošėsi tai įvykdyti prieš visą žmoniją, primetant globalinę galią per visapasaulinę vyriausybę. Buvo rimto pagrindo bijoti komunistų užmojo per Kominterną sukurti pasaulinę diktatūrą. Tų tikslų neslėpė nė vienas SSRS gensekas, pradedant Leninu ir baigiant Gorbačiovu. Tarp žymiausių žmonių, bandančių įspėti apie visapasaulinės valdžios siekius, buvo dabartinio popiežiaus Benedikto XVI pirmtakas Benediktas XV. Jau 1920 metais jis sakė: „Planuojamos pasaulinės vyriausybės ilgisi visi blogiausi ir iškrypėliški elementai. Tokia valstybė panaikintų visokį lojalumą tautai. Joje jokiu būdu nebūtų pripažintas autoritetas tėvo jo vaikams ar Dievo – žmonijos bendrijai. Jeigu tos idėjos būtų pritaikytos praktikoje, tai neišvengiamai sektų dar negirdėtas teroras“. Sovietinį terorą patyrusieji supranta, koks būtų „pasaulinis sovietas“. Net jei pasaulį susovietintų Vakarai.

Remdamasis daugeliu tokių autoritetų esu rašęs, kad „tokioje pasaulinėje santvarkoje gerai jaustųsi tik Gestapo ir NKVD-KGB tipo elementai“. Tai patvirtino pateiktais faktais ir gyvų liudytojų iš 23-ijų tautų paliudymais perpildytas 2000 metų Vilniaus komunizmo nusikaltimams įvertinti kongresas ir jo įsteigtas Tarptautinis tribunolas. Komunizmo aukas ypač skaudina tai, kad Niurnberg I teisme teisėjų togas dėvėjo kaltinamųjų kariniais nusikaltimais ir genocidu atstovai. Šalia Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir JAV teisėjų, už teisėjų stalo sėdėjo ir sovietiniai teisėjai: gen. mjr. N.T.Nikičenka ir mjr. A.F.Volčkovas.

Lietuvių enciklopedijos XX tome nurodoma, kokiais nusikaltimais buvo kaltinami Reicho teisiamieji:

1) bendras planas arba konspiracija padaryti karinius nusikaltimus;

2) nusikaltimai taikai, būtent, agresinio karo planavimas, paruošimas ir vykdymas;

3) nusikaltimai karo nuostatoms, būtent, karo įstatų ir taisyklių laužymas (belaisvių žudymas ir t.t);

4) nusikaltimai žmoniškumui (pavergtų tautų žudymas ir kt.).

Teisėjo togas Niurnberg I teisme dėvėjo visais, bent jau tų keturių grupių, nusikaltimais nusikaltusios, tą karą pradėti su teisiamaisiais susimokiusios valstybės atstovai. Įsidėmėtina, kad teisiamųjų suole sėdėjo Ribentropas, tačiau ten nebuvo Molotovo. Visa tai apvertė aukštyn kojomis teisingumą poniurnberginiame pasaulyje.

Tačiau žinių apie sovietines okupacijas ir komunizmo kruviną tikrovę labai stigo okupacinių metų laisvajame pasaulyje. Stokojo ir įspėjimų apie komunizmo kėslus bei jų pavojų dar laisvajam pasauliui. JAV veikė net keletas antikomunistinių, konkrečiai, antisovietinių JAV piliečių organizacijų. Jos, savo laisvei garantuoti, siekė JAV politikos pakeitimo į tokią, kuri, sustabdant visokią paramą Sovietų Sąjungai, leistų jai sugriūti. Tai savaime būtų ir pavergtųjų tautų išvadavimas. Susibūrę įvairių tautybių ateiviai laisvajame pasaulyje, padedant vietiniams dešiniesiems, būtų galėję surengti tarptautinius visuomeninius Niurnberg II teismus JAV, Kanadoje ir Australijoje. JAV, Pensilvanijos valstijoje, yra net miestelis „Nurenberg““ vardu. Laimė, Lietuvoje prieš penkerius metus tarp tremtinių, partizanų, rezistentų vadovų atsirado drąsuolių, kurie užsimojo suruošti Vilniuje tokį Kongresą ir Tribunolą. Atsirado ir pasiryžėlių tą užmojį pasigėrėtinai įvykdyti. Užsienyje gal vien pabaltiečiai būtų galėję tai padaryti. Dabar jie pagirtinai ėjo į plačiąją visuomenę Lietuvos, Latvijos ir Estijos priėmimo į NATO kampanijos metu.

Šiuo metu visiems kovotojams už laisvę ir tiesą galima naudotis prieš penkerius metus surinkta komunizmo nusikaltimų medžiaga. Ji pateikiama pasauliui 1000 puslapių knygoje „ANTI-COMUNIST CONGRESS AND TRIBUNAL PROCEEDINGS“. Tai yra tiesos ginklas ir paminklas komunizmo pavergtųjų žmonių kančioms ir kovoms. Turėtume veikti kaip JAV Kongresas, kad apie komunizmo nusikaltimus tylą nutrauktų ir daugelis kitų vyriausybių bei parlamentų, įskaitant ir Europą nudvasinti bandantį ES Parlamentą. O lietuviška tos knygos laida neturėtų būti nukišta į bibliotekų užkampius, o parodoma, ypač moksleiviams, visoje Lietuvoje. Tai padaryti būtų provincijoje pasklidusių dar gyvų komunizmo aukų ir jų palikuonių pareiga.

Niurnberg I didžiojo melo šleifas dar vis turi įtakos net tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinių Tautų Organizacija (JT) ir UNESCO, vadovų galvosenai bei veiklai. Tad dar gyvos komunizmo aukos ir komunistų nužudytų aukų palikuonys teisėtai reikalauja Antrojo Niurnbergo teismo. Jame teisėjų togas turėtų dėvėti ne nusikaltėliai, o jų aukos.

Kadangi tėvus ar senelius komunistų kalėjimuose ir Gulage praradusieji ir gyvi išlikusieji per ilgai tylėjo, kadangi jie garsiai nesmerkė komunizmo nusikaltimų ir nereikalavo ataskaitos iš komunistų partijos narių už partijos nusikaltimus, šiandien daug kur prie valstybių vairo tebesėdi nusikaltėliškos organizacijos – neatgailavę Komunistų partijos nariai. Masinių žudikų viršininkai, kaip Chruščiovas, Kosyginas, Brežnevas, Gorbačiovas užsienio sostinėse buvo sutinkami 21 patrankų šūviu ir garbės sargybomis.

Niurnberg I komunistams ir jų simpatikams Vakaruose pavyko Vokietijos nacių kruvinu šepečiu apteršti tautiškumą – nacionalizmą bei patriotizmą apskritai. Buvo nuslėpta tikrovė, kad fašizmas ir nacizmas yra toks pat kraštutinis, ginklo griebęsis, socializmas, kaip ir komunizmas. Tai padaryta iš vartosenos ištremiant nacių partijos tikrąjį pavadinimą – Nacionalinė socialistinė darbo partija – ją gudriai sutrumpinant į „Nacių“ partiją, nacizmą, kaip „nacionalizmo“ aidą, pavadinant „dešine“. O dešinėje yra antikomunistinis nacionalizmas, tautiškumas, patriotizmas. Jokiu būdu dešinėje nereikėtų įkišti (kairiojo) socializmo po bet kokia vėliava.

Tad tegul šis garbus penkmetis kiekvieną Nepriklausomos Lietuvos oru dar tebealsuojantį patriotą iš naujo apginkluoja ryžtu išrauti iš mūsų tautos abejingumą politikai, atseit pilietiškumui. Tegul šis penkmetis mus apginkluoja nauju ryžtu skelbti tiesą ir plėšti kaukę nuo komunistinio melo. Tegul šiurpių faktų akivaizdoje atsiranda daugiau net buvusių partiečių, kurie prašytų atleidimo Tėvynės už savo klaidą, smerkdami jiems žinomą melą.

Prašykime mūsų tautos kankinių vėlių kreipimosi į Viešpatį palaiminti Lietuvą. O mes prašykime Dievo palaimos, kad ir menkiausioms pastangoms tarnauti Tėvynei iki paskutinio atodūsio. Kovai už Tiesą pakilusi tauta privers vadovus kurti tokią Lietuvą, kokios nori Lietuvos patriotai. O didįjį melą atmetusios ir tiesos veiklai pakilusios tautos sukurs laisvesnį ir teisingesnį pasaulį.

Kazimiero Dobkevičiaus nuotrauka

Konferencijoje „Vilnius-2005“ rugsėjo 4 dieną skaitytas pranešimas

© 2005 "XXI amžius"