„Auksinė“ Jungtinių Tautų organizacijos sukaktis

Vilius BRAŽĖNAS

Neseniai karaliai, diktatoriai, vienaip ar kitaip išrinkti prezidentai ir iki gyvos galvos save išsirinkę valstybėlių vadai buvo susirinkę iškilmingai paminėti Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) įsteigimo 60-metį. Galima net įtarti, jog jie netiki, kad moraliai subankrutavusi JTO neištrauks iki „deimantinio“ (75 metų) jubiliejaus. Net „auksinį“ jubiliejų (50-metį) nesusigriebė taip iškilmingai ir pasigarsinant paminėti. Iš to viso didelio šurmulio išėjęs didelis „šnipštas“ skatina dabar paskelbti prieš dešimt metų JTO jubiliejaus proga „Draugui“ (Čikaga) rašytą ir 1995 m. lapkričio 14 d. tame laikraštyje išspausdintą mano laišką redakcijai. Jis buvo pavadintas taip, kaip ir šis rašinys. Jame buvo rašoma:

„Deja, turiu nepaklusti Danutės Bindokienės (spalio 25 d. „Drauge“): „Tad visi nuoširdžiai palinkėkime ilgiausių metų JTO!“ Daugelį metų buvau tarp tų, kurie veikė ir įtaigojo priešinga kryptimi. Džiugu matyti, kad ne tik JAV publikoje, bet ir Kongrese, abiejose partijose, JTO pagaliau matoma be dailiai nudažytos kaukės.

Vienok sutinku, jog tai yra „auksinė“ sukaktis. Ir savaitinėje „The Washington Times“ (10.30-11.5) laidoje panašiai teigiama. Pagal „Money“ žurnalą, vidutinio lygio JTO buhalteris gauna 84500$ algos, plius 30 dienų atostogų, 80% buto nuomai (virš 26% algos) ir 12675$ kiekvieno vaiko mokymui. To pat lygio buhalteris Niujorke tegauna 41964$ metams ir 16 dienų atostogų. Priedo JTO tarnautojai po 30 metų gali sukalti iki 1,6 milijonų pensiją! Viršūnėse JT gen. sekretorius susižeria 344200$ algos, su visokiausiais priedais, kai JAV prezidentas gauna tik 200000$, ir be priedo dukters mokslui.

Denverio „Rocky Mountain News“ tarptautinis redaktorius Holger Jensen savo apžvalgoje nurodo, jog Ženevoje, kur rengiama 300 JT konferencijų kasmet, esą 9000 JT tarnautojų. Jų vidutinė alga 75000$ metams, su nemažai priedų, nors jie tedirba „…gal dvi valandas dienoje“. Palyginus net su Amerikos lietuvių uždarbiais, aniems yra tikrai „auksinė“ sukaktis. Ką jau bekalbėti apie Lietuvos žmones, kur pensininkų litai nueina JTO nario mokesčiui.

Nebūtinai tiesa, kad be JTO atliekamos humanitarinės pagalbos pasaulis šiandien neišsiverstų. Dar prieš JTO krikščioniškos misijos atlikdavo šimteriopai daugiau su vos dešimtadaliu ar mažiau išlaidų. Ir dabar yra pilna savanoriškų šalpos organizacijų, kurioms JTO biurokratai maišosi po kojom. Tačiau blogiausia, kad esama galimybės, jog, „taikai palaikyti“, sovietiniai omonai gali atsirasti Lietuvoje, su „žydraisiais šalmais“, rusakalbių „žmogaus teisėms ginti“ (kalba netaisyta – red.).

Tad taip man ir daugeliui amerikiečių atrodė komunistų (JAV ir SSRS) sukurpta ir daugiau nei 50 metų jų vadovauta ar veikiama JTO. Dabar, po daugybės mažų karų ir gausybės veidmainiškų pareiškimų bei agresijos ir net atvirų skerdynių nutylėjimo, ši korumpuota ir gal dar brangiau kainuojanti pasaulinė dėlė prašosi pribaigiama, o ne „reformų“. Ir kas ją reformuotų, jeigu ne tie patys raudonieji jos steigėjai ir korumpuoti, skurdųjį pasaulį savo karjerai naudoją JTO biurokratai.

Apie reformas tie biurokratai pradėjo ypač garsiai kalbėti, kai buvo pagauti su nagais dolerinės grietinės puodynėje. Tai buvo riebūs Irako diktatoriaus Sadamo Huseino kyšiai už JTO suteiktą sankcijų nuolaidą pardavinėti naftą (programa „nafta už maistą“). Vietoje maisto badaujantiems ir vaistų mirštantiems vaikams Huseinas už naftos pinigus statėsi rūmus, ginklavosi, statė didžiausią pasaulyje mečetę (save vyriausiu „mula“ padaryti) ir puolė kaimynus naftai monopolizuoti. Jau dabar matome, ką reiškia naftos trūkumai vien tik Kinijai įsiterpus.

Tad nereikia būti geopolitikos ekspertu, kad numatytum, kas būtų buvę, jei dauguma arabų naftos būtų atsidūrę Sadamo kontrolėje. Aišku, jis drauge su savo bičiuliais rusais būtų galėjęs kelti labai aiškius ultimatumus. Tad galima įtarti, kad ne dėl masinio naikinimo ginklų, o dėl naftos monopolio pavojaus JAV įsivėlė į karą Irake.

© 2005 "XXI amžius"