„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. rugsėjo 28 d., Nr. 17 (110)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Uraganai ir amoralumas

Vilius BRAŽĖNAS

„Katrinos“ šaknys

Vis labiau aiškėja neabejotina tikrovė, kad uragano „Katrina“ šaknys buvo išsikerojusios daugelio žmonių amoralume. Pasekmes pajus amerikiečiai, ypač tų valstijų, kurios, sekdamos Luizianos kaimynės Teksaso pavyzdžiu, apsisunkino duodamos pastogę, duonos ir saugumą pabėgėliams iš užtvinusio Naujojo Orleano miesto.

Ta proga net Lietuvos žiniasklaidoje pilna netiesos ir pusiau tiesos. Stebina mūsų „žinovai“, kai 53 metus pragyvenusiam uraganų greitkelio – JAV Atlanto – pakrantėje, 31 metus – uraganų kryžkelėje Floridoje dar ne viskas aišku. Gal abejonės kyla todėl, kad žinau, iš kokios JAV ir Vakarų apskritai žiniasklaidos pasaulis semiasi „informacijos“. O, be to, esu iš arti ir netoliese išgyvenęs ne mažą šūsnį uraganų. Tad, vos išgirdęs apie „privalomą“ Naujojo Orleano gyventojų evakuaciją, be abejonių (prie liudininkų), pasakiau: „Pamatysite, kad daug jų pasiliks plėšikauti“. Nes tai vyksta ten beveik visur – uragano ar kitų nelaimių atveju“.

Skurdas ar amoralumas

Skleidžiamos kalbos, jog tai yra skurdo ir bado pasekmės, – tik senelių pasakos vaikams apie „badaujančius“. Barbarizmo šaknys greičiausiai yra išsikerojusios žmonių amoralumo gilumoje. Skurdo ir moralumo ar amoralumo įtaką vyresni amerikiečiai visad įrodydavo skirtumu žmonių elgsenoje 1929 metais JAV kilusios ekonominės krizės metu ir dabar. Tada buvo visuotinis skurdas, o tarp juodaodžių jis buvo dar didesnis. Tačiau ir baltieji, ir juodieji ano skurdo metu nerakindavo savo namų durų. Tada tauta dar nebuvo apkrėsta marksizmo bei „liberalizmo“ (centralistinio socializmo) bacilomis. Šeima buvo šeima. Labdaros centras buvo bažnyčių bendrijos, o ne „dėdė“ ar „mama“ Vašingtonas. Mokyklose mokė patriotizmo, pilietiškumo ir supratimo skirtumų tarp juoda ir balta. Deja, visa tai pasikeitė, ypač juodųjų amerikiečių bendruomenėje, kur anksčiau visas jų gyvenimas būrėsi apie parapiją. Tai įžiūrėję, „liberalai“, marksistai ir net komunistai sugužėjo į teologijos mokyklas ir tapo ypač juodųjų protestantų dvasiškiais. Pasekmes matome dabar.

Kaip rengiamasi uraganui

Dabar apie badą uragano metu. Atsakingi žmonės, išgirdę apie uragano grėsmę, iš anksto apsirūpina bent kelioms dienoms negendančiu maistu, žibalu, žvakėmis, baterijomis ir net bėdos priemonėmis virimui. Ir, žinoma, geriamu vandeniu. Iš kiemo pašalina lengvus daiktus, pastato automobilį aukštumoje, toli nuo užgriūti galinčių medžių ar stulpų. Vienaip ar kitaip apsaugo langus ir dėl visko brangius dalykus sukelia aukščiau ir toliau nuo langų. Jei reikia evakuotis, susirengia ir laiku išvyksta, daugiausia savo transporto priemonėmis. Vietovėse, kur vietinė ir gal valstijos valdžia yra konservatyvi, yra daugiau vilties, kad uragano metu šeimininkaus policija, o ne netramdomi plėšikai, kurie visur bando pasinaudoti proga. Luizianoje ir gretimose valstijose, kur dominuoja juodieji, paprastai vietinė valdžia yra „liberalų“ ir kitokių socialistinių Demokratų partijos patikėtinių rankose.

Juodaodžių bendruomenės sužalojimas

Nors dauguma juodaodžių yra geri, dori, sąžiningai dirbą piliečiai, nemažai jų daug nusileidžia baltųjų „liberalų“ proteguojančiai revoliucionieriškai, baltųjų nekenčiančiai juodųjų rasistų mažumai. Tokie veikėjai moka agituoti, pakliūti į valdžią, bet, ištikus nelaimei, tampa bejėgiais, ypač kai reikia tramdyti savuosius rėmėjus. Atrodo, tokia padėtis buvo Naujajame Orleane kilus katastrofiškam potvyniui.

Tad nutukę žmonės (nuo šalpos kortelėmis pirkto brangaus maisto, jį valgant prie TV muilo operų!) neturėjo pagrindo šūkauti (jau antrą ar trečią dieną!), kad badauja. Ne dėl skurdo, o dėl įvairių kitų, tarp jų ir plėšimo paliktuose butuose baimę, daug Naujojo Orelano žmonių liko namie.

„Nekalti“ piliečiai?

Tačiau ar ne jie balsavo už (ar visai nebalsavo) valdžią, kurios atstovai žadėjo pastatyti prašmatnų pramogų stadioną, užuot sutvirtinę ir remontavę senstančius pylimus, saugančius nuo jūros galios? Ar tai buvo Vašingtono prievolė prižiūrėti jų pylimus kitų amerikiečių mokesčių pinigais? Pinigais tų, kurie gal niekad jūros nematė ir turi savų rūpesčių. Vieniems reikia saugotis nuo sniego ir dumblo griūčių kalnuose, kitiems – lygumose įrengti požemio slėptuves mokyklų vaikams gelbėtis nuo mirtinų tornadų. Buvo bandoma ant JAV prezidento pečių iš anksto užkrauti net (spėjamų) 10 tūkst. Naujojo Orleano skenduolių. Dabar per visas nuniokotas valstijas sunku surasti tūkstantį aukų.

Pagaliau ne JAV prezidento pareiga buvo iš anksto išvežti senelių namuose nuskendusius ligonius, kai potvynyje nuskendo šimtai nepanaudotų mokyklų autobusų. Pagaliau ir daugybė paskendusių automobilių neliudija skurdo.

Kur šuo pakastas?

Aišku, visi padarė klaidų. Kongreso demokratų ir „liberalios“ žiniasklaidos kaltinimai Dž. Bušui yra tik vietinių demokratų valdžios baltinimas ir katastrofos panaudojimas siekiant sumenkinti respublikono prezidento populiarumą. O gal kitais sumetimais? Gal pati svarbiausia tam paskata, apie kurią dar neteko girdėti viešai kalbant, yra tai, kad staiga liko laisvos dvi iš devynių kėdžių labai svarbiame JAV Aukščiausiajame Teisme. Prezidentas siūlo, o Senatas patvirtina kandidatus. Bus ir naujas Teismo pirmininkas. Vašingtonui gresia politinis uraganas. Štai kur gal yra užkastas „Katrinoje“ paskendęs didysis šuo.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija