Nelikti užribyje

Petras KATINAS

Europos Sąjungai pirmininkaujantis Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleiras sukėlė tikrą sumaištį Briuselyje paraginęs 10 proc. sumažinti paramą naujosioms Europos Sąjungos valstybėms. Nors, tiesą sakant, tokio akibrokšto iš jo buvo galima laukti. Juk dar birželį T.Bleiras faktiškai sužlugdė jau parengtą susitarimą dėl 2007-2013 metų ES biudžeto. Tačiau tada Didžiosios Britanijos premjeras dėjosi naujųjų ES narių draugu ir iš jų vadovų netgi komplimentų susilaukė. Dabar ES būstinės koridoriuose ir valstybių sostinėse nuogąstaujama, kad Londonas iki savo pirmininkavimo pabaigos dar gali ką nors iškrėsti. Labai sunku pasakyti, ar netrukus turinčiame prasidėti ES valstybių aukščiausiojo lygio susitikime, kur vėl turėtų būti svarstomas 2007-2013 metų biudžetas, jis bus patvirtintas. Tuo faktiškai niekas netiki. Pagal T.Bleiro pasiūlymą, ES Sanglaudos fondas būtų gerokai apkarpytas. Pavyzdžiui, Lietuva netektų 600 milijonų eurų. Lenkijos skaičiavimais, Varšuva netektų apie šešis milijardus eurų.

Dabar Europos Komisijoje svarstomi patys įvairiausi variantai. Bet rasti bendrą susitarimą bus labai sunku. Tuo labiau kad Jungtinės Karalystės poziciją palaiko Nyderlandai, Danija, iš dalies Švedija ir netgi naujokė Estija. Nyderlandai ir Danija reikalauja, kad parama naujosioms ES šalims būtų dar labiau sumažinta. Prancūzija, kaip gaunanti daugiausia ES struktūrinių fondų paramos savo žemės ūkiui, kol kas nepritaria Londono planams. Vokietijos pozicija taip pat neaiški – nors jos naujasis užsienio reikalų ministras deklaruoja palaikąs ES naujokes, tačiau konkrečių paramos žingsnių nerodo. Dauguma politikos specialistų teigia, jog Paryžius ir Berlynas, irgi gerokai sukiršinę ES senbuves ir naujokes, nebūtų žengę tokio žingsnio, kurį padarė Londonas.

Iš visų ES naujokių labiausiai T.Bleiro planams priešinasi Lenkija. Visos šios šalies politinės partijos, senasis ir naujasis prezidentai vienu balsu tvirtina, kad Lenkija nenusileis ir vetuos Londono užmačias. Varšuvoje netgi pasigirdo balsų, jog reikia sustabdyti Lenkijos įmokas į ES kasą. Pasak savo kadenciją baigiančio Lenkijos prezidento A.Kvasnievskio, labai svarbu, kad visos ES naujosios šalys laikytųsi vieningos pozicijos. Bet čia ir iškyla problemų. Neseniai Čekijos sostinėje Prahoje įvykusiame Vyšegrado šalių grupės vadovų susitikime paaiškėjo, kad Čekija ir Slovakija daug nesispyrios. Kaip pabrėžė Čekijos premjeras, Praha nėra kategoriškai nusistačiusi T.Bleiro pasiūlymams, bet tiktai norėtų, kad parama iš ES fondų būtų skirstoma tolygiai ir tikslingai. Taigi vienybės šiuo klausimu nėra, ir prieštaravimai ES viduje tiktai gilės.

Lietuvos pozicija irgi dar nėra visai aiški. Lietuvos atstovė, ES biudžeto komisarė D.Grybauskaitė gana kritiškai įvertino britų pasiūlymus. Ji įtaria, kad T.Bleiras specialiai vilkino savo plano pateikimą, todėl ES valstybėms faktiškai nepalikta laiko diskusijoms ir apmąstymams. Na, o naujųjų ES šalių spauda tiesiog mirga Londoną smerkiančiomis ir net įžeidžiančiomis antraštėmis. Tokiomis kaip „Šantažas ir rankų laužymas“, „Naujasis britų imperializmas“ ir pan. T.Bleiro kritikai pateikia ir gana solidžių argumentų, kodėl neturėtų būti apkarpyta ES fondų parama gerokai savo ekonominiu pajėgumu ir gyvenimo lygiu atsiliekančioms naujosioms ES šalims. Kaip teigia žymūs mūsų kaimynų lenkų ekonomistai, ES senbuvės ir Didžioji Britanija privalo suprasti, kad naujųjų ES šalių atsilikimas tik pakenks visos Europos ateityje pažangai. O ta pažanga, be finansinės paramos, sunkiai pasiekiama.

Beje, su Londono pozicija nesutinka ir Europos Komisijos pirmininkas Chosė Manuelis Barozas. Jo žodžiais tariant, neseniai įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime Europos lyderiai susitarė, kad Europos Komisija turėtų plėtoti bendrą Europos politiką energetikos, mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo, saugumo ir migracijos srityse. O tam finansuoti reikalingos lėšos, be kurių garsūs žodžiai ir skelbiami geri ketinimai nieko nereiškia.

Lietuvos premjeras A.Brazauskas, pripažinęs, kad susitarti dėl ES pinigų nebus lengva, pridūrė, jog ES biudžetas privalo garantuoti naujųjų ES narių plėtrą. Tuo tarpu Lietuvos ES politikos ir eurolobizmo ekspertas D.Varanavičius sakė, kad ES naujokių pozicija prieštarauti Londono pozicijai yra pavėluota, nes reikiamus žingsnius joms, taip pat ir Lietuvai, reikėjo žengti gerokai anksčiau. Šiaip ar taip, atrodo, kad T.Bleiras, susitikęs su Baltijos šalių premjerais, galėjo būti bent iš dalies patenkintas. Jis taip ir neišgirdo trijų Baltijos „sesių“ vieningo „ne“ savo pasiūlymams.

Ir be sukelto skandalo dėl ES fondų lėšų apkarpymo Lietuvą palietė dar vienas nemalonus tarptautinis įvykis: Lietuvos Prezidentas nebuvo pakviestas į kitų metų sausio 25-29 dienomis Šveicarijoje įvyksiantį prestižinį renginį – Pasaulio ekonomikos forumą. Šiame forume sprendžiami labai svarbūs pasaulio ateities klausimai, tarp jų – ekonominiai, aplinkos apsaugos, socialiniai ir kiti vadinamieji globaliniai aspektai. Prezidento patarėjas diplomatiniais klausimais Valteris Baliukonis aiškino, jog Prezidento nepakvietimas į Davoso forumą nėra taip jau blogas dalykas, nes mūsų Prezidentas esą užsiima regioniniais reikalais, o Davose bus svarstomi globaliniai dalykai. Tačiau kodėl pakvietimą į Davosą gavo Latvijos prezidentė V.Vykė-Freiberga? O dėl regioninių klausimų svarbos, tai labai abejotina, kas yra svarbiau: Pasaulio ekonomikos forumas ar planuojama vadinamoji Demokratinio pasirinkimo bendrija, į kurią turėtų įeiti Baltijos valstybės, Rytų Europos, Balkanų, Juodosios jūros ir Kaukazo šalys? Tuo labiau kad tokios Bendrijos kūrimo iniciatoriai yra Maskvos labai nemėgstami Ukrainos ir Gruzijos prezidentai. Todėl Maskva, dėdama visas pastangas sužlugdyti šį projektą, jau iš anksto paskelbė jį antirusišku. Bet svarbiausia, mūsų Prezidentas, irgi besiskelbiantis esąs vienas iš tos Bendrijos kūrėjų, neturėtų pamiršti, kad jos kūrimo, bent jau kol kas, nepalaiko nė viena iš didžiųjų Europos valstybių. Jos aiškiai nenori supykdyti Rusijos. Todėl šis ambicingas planas bus visaip žlugdomas. O guodimasis tariama lyderyste labai jau panašus į plikbajorišką puikavimąsi.

Todėl tenka sutikti su Seimo nariu, buvusiu vyriausiuoju Lietuvos euroderybininku P.Auštrevičiumi, pareiškusiu, jog galima nebūti daug kur, bet ne Davose. Jo nuomone, žvelgiant į Lietuvos ekonomikos plėtrą bei siekiant regiono lyderio statuso, Lietuvai dalyvauti Davoso forume yra ypač svarbu. P.Auštrevičius patarė pasidomėti, kodėl mūsų nekviečia į šį prestižinį forumą, ir klausė, jog, matyt, Lietuva nepadarė kažko svarbaus, kad mus pastebėtų ir įvertintų. Kiti kaltina ne tik Prezidentūrą, abejingai žiūrinčią į diplomatinį darbą, bet ir Užsienio reikalų ministeriją, nepasiekusią, kad Lietuva būtų gerai vertinama. Tad kas gi kaltas, kad Lietuva nepalaiko darbo santykių su Pasaulio ekonomikos forumu, kaip svarbia tarptautine organizacija? Kažkodėl niekas – nei Prezidentūra, nei Vyriausybė – iki šiol nepasirūpino, kad Lietuva turėtų savo atstovą šioje organizacijoje. Tuo tarpu Latvija turi savo atstovą Pasaulio ekonomikos forume.

Kur kas didesnį aktyvumą privalo parodyti mūsų užsienio politikos vairininkai. Ypač kai „senosios“ Europos lyderiai įvairiais reikalais tariasi su Maskva, net nesiteikdami pakviesti Baltijos šalių. Tai pirmiausia liečia ES ir Rusijos energetinę politiką. Pagaliau dėl Maskvos ir Berlyno sandorio tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu apeinant Baltijos valstybes ir Lenkiją galima būtų aktyviau veikti ieškant galingiausios pasaulio valstybės – Jungtinių Amerikos Valstijų paramos. (Beje, šeštadienį iškilmingai pradėta šio Lietuvą ir Lenkiją apeinančio dujotiekio statybos pradžios atidarymo ceremonija.) Bet Lietuvoje yra galingų jėgų, kurios nemėgsta Amerikos. Pirmiausia tai „darbiečiai“, kurių frakcijos seniūnė Seime Loreta Graužinienė tiesiog įžeidė JAV ambasadorių Lietuvoje Styveną Malą, pareikalaudama iš jo pasiaiškinimo, ar Vašingtonas nesikiša į Lietuvos vidaus reikalus. Tokie „darbiečių“ pareiškimai beveik žodis žodin nukopijuoti iš Rusijos viešųjų ryšių specialistų žargono. Pagaliau kaip galima vertinti „darbiečių“ lyderio pasigyrimą, kad jis netrukus pakeis Konstituciją vien tam, kad į jo asmeninę partiją galėtų stoti užsienio valstybių piliečiai, kurie esą prašyte prašosi priimami. Matyt, visiems aišku, iš kokio užsienio pasipildys „darbiečių“ gretos.

Tačiau ko kito ir nereikia tikėtis, nes dabartinei Vyriausybei, jos vadovui ir ministrams dabar rūpi visai kiti reikalai. Pirmiausia kaip išsaugoti savo portfelius ir privilegijas. Be to, kaip pažymėjo Kovo 11-osios Akto signataras prof. Bronius Genzelis, ir mūsų diplomatai, kurių daugelis – išeiviai iš buvusios partinės nomenklatūros, neatlieka savo funkcijų. (Nesenas pavyzdys: Lietuvos konsulato Sankt Peterburge darbuotojas neišdavė vizos į Lietuvą atvykstančiam rusų disidentui S.Kovaliovui, nuteistam už „LKB kronikos“ platinimą prieš 30 metų. Tik po kitų darbuotojų įsikišimo viza šiaip taip buvo išduota. S.Kovaliovas šiandien lankosi Kaune, Kardinolo V.Sladkevičiaus muziejuje vyks susitikimas su juo.) Pasak profesoriaus, nėra ko norėti gero iš dabartinės valdžios, jų darbo Lietuvos labui. „Patys tyčiojamės iš teisinės valstybės pamatų. Priimame kurioziškiausius įstatymus, saugodami asmens duomenų privatumą, neleidžiame istorikams pasidomėti, ką veikė Lietuvoje okupantų tarnai. Nejučiom pagalvoji: gal įstatymų leidėjams baugu, kad archyvuose bus rasta tai, kas juos kompromituoja“, – sakė prof. B.Genzelis.

Pagaliau kaipgi gali žiūrėti į Lietuvą demokratinis pasaulis vien dėl Seimo komisijos, tiriančios sukčių koncerno EBSW veiklą?! Pirmiausia negali apklausti, nes įstatymas to nenumato, buvusio Lietuvos KGB padalinio vadovo Marcinkaus, kuris po nepriklausomybės atkūrimo buvo išvykęs į Maskvą darbuotis centrinėje KGB būstinėje, o sugrįžęs dirbo EBSW. Naivu būtų manyti, kad tokie, nors ir labai apsukrūs vaikinai kaip Petrikas ir kiti, vieni patys sukūrė tą sukčių organizaciją. Juk faktiškai visoje buvusioje SSRS KGB ir partinės struktūros buvo įkūrusios panašius koncernus. Jie turėjo tikslą – griauti naujų nepriklausomų valstybių ekonomiką. Deja, Seimas niekaip negali priimti įstatymo, leidžiančio apklausti visus piliečius, ne tik užimančius valstybines pareigas. Beje, galima pridurti, kad pirmieji pinigai – 400 tūkst. dolerių – į EBSW atėjo iš Maskvos. Tad ko norėti, jeigu mūsų vadovų nekviečia į Davosą.

© 2005 "XXI amžius"