Išdrįsęs pasakyti tiesą

Otto fon Habsburgas

Įtakingas Vokietijos laikraštis „Süddeutsche Zeitung“ paskelbė interviu su žinomu Europos politiku, dideliu išsilaisvinusių iš komunistinės vergijos šalių sąjungininku ir savotišku globėju, paskutiniojo Austrijos ir Vengrijos kaizerio vyresniuoju sūnumi Ottu fon Habsburgu. Kalbėdamas apie Europoje vykstančius politinius ir ekonominius procesus, O. fon Habsburgas daug dėmesio skyrė Rusijai ir jos dabartinio valdovo V.Putino keliamam pavojui Europos ir pasaulio taikai. Pirmiausia jis patarė Vokietijos laikraščio žurnalistams ir visiems kitiems atidžiau pasižiūrėti į žemėlapį, kuriame aiškiai matyti, jog kai kurie Europos kaimynai tikrai nedžiugina senojo žemyno.

Kokius kaimynus jūs turite galvoje?

Pirmiausia Rusiją. Rusija visada stengėsi plėstis. Iš esmės tai buvo jau ir B.Jelcino laikais. Rusija – pati didžiausia imperialistinė valstybė, egzistuojanti dabartiniame pasaulyje. Viena vertus, ji siekia Kurilus, kita vertus, tebesiekia susigrąžinti sau Baltijos valstybes.

Vadinasi, Vladimiras Putinas kelia pavojų Europai?

Putinas – visai kas kita ir visai kitoks, nei buvo Jelcinas. Jelcinas nuolat būdavo girtas, kas sukeldavo jam simpatijas. Jis elgėsi kaip tikras šimtaprocentinis rusas. Būtent man jis iki šiol kelia geras simpatijas.

O Putinas – netipiškas rusas?

Putinas yra šaltas biurokratas ir technologas. Aš jau seniai seku Putino veiklą. Dar nuo tų laikų, kai žmonės net nežinojo apie jo egzistavimą. Beje, apie jį sužinojau gana atsitiktinėmis aplinkybėmis.

Atsitiktinėmis aplinkybėmis? Jūs buvote susitikęs su juo?

Kai vadinamojoje Vokietijos demokratinėje respublikoje 1990 metais vyko priešrinkiminė kampanija, aš buvau apsistojęs viename viešbutyje Drezdene. Viešbučio direktorius man pasakė: „Nepamirškite, jog šiandien Drezdene vyksta antikomunistinės demonstracijos. Yra pavojus, kad jų metu gali būti šaudoma“. Natūralu, kad aš nedelsdamas nuėjau į demonstracijos vietą. Ten sutikau žmonių, kurie ką tik buvo paleisti iš VDR kalėjimų ir ten sėdint juos tardė rusų kagėbistai. Kai kurie iš tų žmonių konkrečiai pasakė: „Ten yra vienas jaunas rusas, kuris yra ypač nuožmus ir piktas. Tai Vladimiras Putinas“. Štai nuo to laiko aš ir pradėjau domėtis šiuo asmeniu.

Tai jūs manote, kad Putinas „nepersitvarkė“?

Tai labai senas, užkietėjęs kagėbistas. Jis netgi mokydamasis KGB mokykloje skųsdavo savo draugus. Tik pažvelkite, kaip, atėjus į valdžią V.Putinui, Rusijoje vėl atgimė stalinizmas. Ji „sustalinėjo“. Pagaliau pažiūrėkite į Rusijos vyriausybines struktūras, į emigraciją. Žmonės vėl ėmė bėgti iš Rusijos. O ką reiškia skandalingas teismo procesas prieš Chodorkovskį?

Dabartiniu metu, kai vyksta Irako karas, Europoje, kuri siekia savo saugumo, kalbama, kad prevencinis karas Europoje gresia iš Amerikos, o ne iš Rusijos pusės.

Tai yra idiotų šnekos, – atleiskite už tokį posakį. Amerikiečiai mums nekelia jokios grėsmės. Tai, kad mes privalome kovoti su kai kuriomis amerikietiškomis masinės kultūros apraiškomis, yra suprantama. Tačiau Europos saugumui iš Amerikos absoliučiai niekas negresia.

* * *

Šis O.fon Habsburgo, ne kartą reiškusio savo simpatijas Lietuvai ir jos nepriklausomybės atkūrėjui prof. V.Landsbergiui, priminimas apie imperialistinę Rusiją ir jos dabartinių vadovų keliamą grėsmę vargu ar bus išgirstas Briuselyje. Antiamerikietiškų nuotaikų kurstymas Europoje kasdien stiprėja. Ir ne tik dėl Irako. Štai dabar Europoje neregėtai išpūstas propagandinis balionas, neva JAV CŽV lėktuvais gabeno Irake areštuotus teroristus į Rytų Europos, t.y. naujųjų ES šalių ir kitų pokomunistinių šalių, kalėjimus. Pirmiausia kalbama apie Lenkiją. Tai nėra atsitiktinis reiškinys, ir tokių gandų skleidimo iniciatorių reikia pirmiausia ieškoti Maskvoje. Toje pačioje V.Putino aplinkoje. Kaip ir tai, jog amerikiečiai Irake naudoja uždraustus ginklus, tai yra kažkokį baltąjį fosforą. Visa tai daroma siekiant dar labiau sukiršinti Europą su Amerika. Tuo labiau kad O. fon Habsburgo tėvynainė, naujoji Vokietijos kanclerė Angela Merkel, vienu iš pagrindinių savo užsienio politikos uždavinių paskelbė gerų santykių su Vašingtonu svarbą Europai. Dar labiau sukėlė Kremliaus nerimą tai, kad naujosios Vokietijos kanclerės vienas pirmųjų užsienio vizitų buvo į Varšuvą. O tai jau, anot Rusijos politologų ir ekspertų, labai blogas ženklas, nes, pasirodo, naujoji Lenkijos vyriausybė ir šalies prezidentas yra vos ne patys didžiausi ir klastingiausi Rusijos priešai.

Kai dėl keliamos antiamerikietiškos isterijos Europoje, tai būtina pažymėti, kad ir Lietuvoje tokie veikėjai pastebimai atkuto. Štai vienas socdemų veikėjų prabilo, kad Rusiją reikia priimti į Europos Sąjungą. Šis Maskvos mylėtojas dedasi nežinąs, kad Maskva absoliučiai nesistengia įsitraukti į vieningą Europos tautų šeimą. Ji kuria savo rusišką geopolitinę erdvę, o santykiuose su ES siekia tiktai tvarkytis Briuselyje ir Strasbūre kaip savo namuose. Netgi europarlamentaras ir mūsų socdemų garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas, aiškiai turėdamas galvoje savo kolegą, dabartinį partijos pirmininko pavaduotoją ir, pasirodo, net užimantį LSDP tarptautinio sekretoriaus postą Vytenį Andriukaitį, rašė: „Vienas jau nemato Lietuvos kaip atskiros nepriklausomos valstybės ir skiria Lietuvai didelės valstybės vasalo pareigas, kitas jau kviečia Rusiją stoti į Europos Sąjungą“. Todėl A.Sakalas ironiškai siūlo savo partijos draugams, be Rusijos, siūlyti į ES ir komunistinę Kiniją.

O štai vis dar išlendantys viešumon Lietuvos žalieji surengė antiamerikietišką piketą prie JAV ambasados Vilniuje protestuodami, kad Vašingtonas nepasirašo Kioto protokolo. Esą būtent JAV yra didžiausia pasaulyje atmosferos teršėja. Bet mūsų žalieji tikriausiai žino, kad amerikiečiai kasmet skiria aplinkos apsaugai ne tik savo, bet ir kitoms valstybėms per penkis milijardus dolerių. O kodėl tie rūpintojėliai neprotestuoja prie Rusijos ir Kinijos ambasadų, kuriose į tokius niekus kaip atmosferos teršimas nekreipiama jokio dėmesio? Bet nieko nepadarysi, nors mažumėlę įkąsti amerikiečiams ir prezidentui Džordžui Bušui tapo savotiška mada. Atėjusi iš ten pat, iš kur ateidavo visokios „kovos už taiką“ mados.

O tai, kad Rusija kelia didžiulį pavojų, atkreipia dėmesį ne tik tokie politikai kaip O. fon Habsburgas. Šiomis dienomis apie tą pavojų įspėjo Meksikos laikraštis „La fornada“. Laikraštis, remdamasis žinomais pasaulio politikos ekspertais, pažymi, kad V.Putinas ėmėsi atkurti supervalstybę. Ir ne tik stiprindama savo branduolinį potencialą, bet ir panaudodama pasakiškus energetinius išteklius – naftą ir dujas. Taigi V.Putinas per naujai tiesiamus dujotiekius ir naftotiekius pasiryžęs paversti Rusiją dominuojančia valstybe visoje Eurazijos erdvėje. Ir ne tik Eurazijoje. „Gazprom“, kurio vadovą D.Medvedevą V.Putinas neseniai paskyrė vicepremjeru ir galimu savo įpėdiniu, jau forsuoja Murmanske pastatyti terminalą, iš kurio suskystintos dujos būtų tiekiamos į JAV. Vadinasi, ir Vašingtonas gali atsidurti Kremliaus gniaužtuose. Kaip pažymi grupė Vakarų ekspertų savo neseniai paskelbtame pareiškime „Rusija – energetikos supervalstybė“, V.Putinas savo užsienio politikos kertiniu akmeniu pavertė valstybės kontroliuojamus energetinius išteklius. Tai yra svarbiausias jo geopolitinis koziris metant iššūkį JAV, ES ir kitoms pasaulio šalims.

Petras KATINAS

© 2005 "XXI amžius"