Vašingtonas nenorėjo SSRS žlugimo?

Petras KATINAS

Jungtinių Valstijų Atstovų rūmams vienbalsiai priėmus rezoliuciją, jog Rusija, kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, privalo atsiprašyti Baltijos šalių už 1940-1991 metų okupaciją, oficialusis Kremlius gerokai susinervino. Nors oficialaus pareiškimo tuo klausimu dar nebuvo, bet aukšti Rusijos URM pareigūnai jau vėl pradėjo cituoti prezidento V.Putino neseniai pasakytus žodžius apie „nugaišusio asilo ausis“. Taip V. Putinas įvertino Latvijos Seimo rezoliuciją svarstant Rusijos ir Latvijos sienos sutarties klausimą, primenant apie 1920 metų Latvijos ir Rusijos sutartį dėl sienos. Toje sutartyje minimas Pskovo sričiai priklausantis Abrenės rajonas (dabar Pytalovo), kuris iki 1940 metų okupacijos priklausė Latvijai. Beje, Latvija nereikalauja grąžinti Abrenės, tiktai primena apie įvykusį faktą. Tačiau vien to priminimo pakako sukelti tikrą isteriją Maskvoje ir grubų V.Putino kalambūrą apie „nugaišusio asilo ausis“. Esą Latvija, 1920 metais pasirašydama sutartį dėl sienos, pasinaudojos tuometine padėtimi, kai Rusija buvo nusilpusi nuo pilietinio karo, pralaimėjimo „baltalenkiams“ ir t.t. Kai dėl pralaimėjimo „baltalenkiams“, tai didesnį cinizmą sunku ir įsivaizduoti. Juk tuo metu tik visuotinio lenkų didvyriškumo dėka pavyko atremti bolševikų gaujas, jau įsiveržusias į Varšuvos priemiesčius.

Nepaliaujama cituoti neseną prezidento V.Putino pareiškimą, jog Sovietų Sąjungos žlugimas buvo pati didžiausia katastrofa, kokia tiktai galėjo ištikti ne tik Rusiją, bet ir pasaulį.

Tarsi to patvirtinimą, Rusijos žiniasklaida išplatino žinomo JAV diplomato veterano, buvusio JAV ambasadoriaus Maskvoje Džeko Metloko interviu laikraščio „Delovoj vtornik“ politikos apžvalgininkui S.Nosovui, pavadintą „Bušas vyresnysis bandė išsaugoti SSRS“. Tuose Dž.Metloko samprotavimuose teigiama, jog net buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reiganas, paskelbęs SSRS „blogio imperija“, po susitikimų su M.Gorbačiovu nebenorėjo SSRS žlugimo ir palaikė M.Gorbačiovo vykdomą „revoliuciją iš viršaus“. „Palaikė todėl, kad Gorbačiovas buvo pirmasis sovietų lyderis, kuris savo šalies interesus laikė aukštesniais nei partijos interesai. Faktas lieka faktu: komunistinio režimo žlugimas įvyko ne dėl Vakarų spaudimo, o gorbačiovinių reformų dėka. Ir jeigu tos reformos būtų buvusios sėkmingos, tai SSRS galėjo būti išgelbėta. (...) Mes tikėjome kad demokratinė Sovietų Sąjunga, kaip savanoriška federacija, negali niekam nekelti pavojaus. Bet tai, kas įvyko 1991 metų rugpjūtį (komunistinis KGB pučas), reiškė komunistų kontrolės žlugimą. Ir tai padarė ne Vakarai, ne Bušas vyresnysis, o Gorbačiovas. Sovietų Sąjungos žlugimo nenorėjo nei M.Gorbačiovas, nei mes. Prisiminkite, ką pasakė Dž.Bušas 1991 metų vasarą Kijeve. Jis visiškai palaikė naują Gorbačiovo sąjunginės sutarties idėją. Kreipdamasis ne tik į ukrainiečius, bet ir į visas SSRS tautas, Dž.Bušas vyresnysis pasakė: „ Laisvė ir nepriklausomybė – dvi sėkmingos koncepcijos. Jums šiandien reikia laisvės. Imkite ją“. Daugumai respublikų tapimas nepriklausomomis buvo aiškiai per ankstyvas. Daugelis jų, išskyrus Baltijos respublikas, ėmė gyventi kur kas blogiau nei anksčiau. Ir kada Bušas vyresnysis kalbėjo apie savižudišką nacionalizmą, jis pirmiausia turėjo galvoje Gamsachurdijos Gruziją. Mes nuoširdžiai norėjome išsaugoti demokratinę federaciją – Sovietų Sąjungą. Tačiau, praėjus kelioms savaitėms po 1991 metų pučo, tapo aišku, jog išsaugoti SSRS neįmanoma. Ukraina nubalsavo už nepriklausomybę. Ir mes turėjome pripažinti tai, kas įvyko. Todėl, jog ne mūsų jėgoms buvo išsaugoti SSRS“.

S.Nosovas paklausė amerikiečių diplomatijos veterano: „Vadinasi, SSRS nebuvo pasmerkta?“ Dž.Metlokas atsakė: „Sovietų Sąjungos subyrėjimas nebuvo neišvengiamas „šaltojo karo“ rezultatas arba Vakarų pastangų išdava. Aš puikiai suprantu prezidentą V.Putiną, kada jis Sovietų Sąjungos subyrėjimą pavadino didžiausia geopolitine XX amžiaus tragedija. Daugelis ėmė šaukti: žiūrėkite, Putinas ilgisi komunizmo. Tačiau tai visai skirtingi dalykai! Tais laikais aš ir daugelis amerikiečių, taip pat ir prezidento Dž.Bušo vyresniojo administracija galvojome, jog visiškas SSRS subyrėjimas būtų tragedija“.

Sunku pasakyti, ar toks patyręs diplomatas, tiktai norėdamas įsiteikti Kremliui, dabar skelbia tokius savo samprotavimus. Tuo labiau keistai skamba žodžiai, kad prezidentas R.Reiganas nenorėjo „blogio imperijos“ žlugimo.

Dž.Metlokas teigia, kad R.Reiganas iš pat pradžių vadovavosi pagrindiniu principu: jokiu būdu neleisti sklisti abejonėms dėl sovietinio režimo neteisėtumo. Esą R.Reiganas ne kartą sakęs Dž.Metlokui, kad JAV ir SSRS privalo būtų lygiateisės partnerės. Kaip pagrindinį įrodymą, jog Amerika niekada nenorėjo jokių klastingų planų sugriaunant SSRS, Dž.Metlokas pateikia kalbą, jog nuo praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurio Sovietų Sąjungoje nebuvo nė vieno JAV žvalgybos agento ar rezidento. Todėl kad KGB ir GRU agentai, dirbę amerikiečių Centrinėje žvalgybos valdyboje ir Federalinių tyrimų biure, išdavė visus amerikiečių žvalgybininkus, dirbusius Sovietų Sąjungoje.

Aišku, buvęs JAV ambasadorius buvo puikiai informuotas, kas vyksta SSRS. Galima priminti, jog 1991 metų rugpjūčio pradžioje žinomas Rusijos demokratas Gavriilas Popovas, sužinojęs apie rengiamą komunistinį pučą, kreipėsi būtent į Dž.Matloką, prašydamas įvertinti situaciją. Tada kaip tik JAV ambasadorius įspėjo ir B.Jelciną apie gresiantį komunistinio revanšo pavojų. Šiaip ar taip, buvęs JAV ambasadorius, norėdamas to ar ne, suteikė Kremliaus valdovui V.Putinui papildomų kozirių atkuriant Maskvos įtaką buvusioje posovietinėje erdvėje. Bandant ištaisyti tą „didžiausią XX amžiaus geopolitinę katastrofą“, apie kurią dabar kalba V.Putinas.

© 2005 "XXI amžius"