|
Kremliaus ir Gazprom čiuptuvai
Prieš Kalėdas Ukrainos ministras pirmininkas J.Jenachurovas
atskrido į Maskvą pabandyti derėtis su Rusijos premjeru M.Fradkovu
dėl tiekiamų į Ukrainą rusiškų dujų kainos. Iš pradžių Gazprom
vadovai pranešė, kad ketina padidinti Kijevui dujų kainą iki 160
dolerių už 1000 kubinių metrų, vėliau jau pakėlė ją iki 230 dolerių.
Ta proga kai kurie Rusijos politikai ir Dūmos deputatai akcentavo,
jog dargi pribaltams dujų kaina nuo Naujųjų metų išaugs iki 125
dolerių už 1000 kubinių metrų, o štai broliams slavams uždėjo visu
šimtu ir net daugiau. Todėl jie klausė, kodėl gi Gazprom monopolisto
rūstybė griuvo ant Ukrainos. Kaip tai paaiškinti paprastiems Ukrainos
piliečiams, kurių esą dauguma nebalsavo už prezidentą Viktorą Juščenką.
Atsakoma paprastai. Taip, Jaltos ar Charkovo rusai ir surusėję ukrainiečiai
nebalsavo už V.Juščenką, tačiau reikia nubausti Ukrainos prezidentą
už tai, kad jis žlugdo Vieningą ekonominę erdvę, t.y. Rusijos, Baltarusijos,
Kazachstano ir Ukrainos sąjungą, nori įstumti Ukrainą į NATO, todėl
reikia padaryti taip, kad per kovo mėnesį įvyksiančius Ukrainos
Aukščiausiosios Rados (parlamento) rinkimus ukrainiečiai balsuotų
už prorusiškas partijas. Dar labiau supykdė Kremlių nesenas V.Juščenkos
pareiškimas po jo susitikimo su Gruzijos prezidentu M.Saakašviliu.
NVS, kaip organizacija, neturi Ukrainai jokios reikšmės, pareiškė
V.Juščenka. O Rusijos prezidentas V.Putinas aiškino, kad Rusija,
pigiai parduodama dujas Ukrainai, prarado 4,5 milijardo dolerių.
Tai beveik tiek pat, kiek Rusija 2006 metais skirs visiems nacionaliniams
projektams kartu sudėjus. Federacijos taryboje apžvelgdamas 2005
metų rezultatus, V.Putinas pabrėžė, jog pagrindinis Rusijos strateginis
tikslas tapti galingiausia pasaulyje energetine galybe. Todėl
energetinių resursų naftos ir dujų kainos bus vienas iš veiksnių
sukuriant tą galybę. Tačiau giriantis savo neišsenkamais dujų resursais
nei V.Putinas, nei Gazprom monopolijos vadovai nemini vieno dalyko:
pati Rusija yra dujofikuota tiktai 52-53 proc. Paprasčiau kalbant,
pusė Rusijos. Tačiau tai vidutiniai skaičiai visos Rusijos mastu.
Pavyzdžiui, Kemerovo srityje dujomis naudojasi tik 14,5 proc. vartotojų,
Kurgano 15 proc., Kirovo 26 proc., Tiumenės apie 27 proc.
Trys ketvirtadaliai Rusijos kaimo gyventojų šildo savo namus ir
gaminasi maistą malkomis. Tai, anot Rusijos publicisto Aleksandro
Kolesničenkos, yra pirmykštės bendruomenės lygis.
Dabar Gazprom vadovai pareiškė, jog po smarkaus
dujų kainų pakėlimo jie vykdys V.Putino įpareigojimą per artimiausius
trejus metus Rusijai dujofikuoti skirti vieną milijardą dolerių.
Mažiau negu kukli sumelė, žinant Rusijos platybes.
Štai kaip, Gazprom duomenimis, nuo 2006 m. sausio
1 d. didės dujų kaina buvusioms sovietinėms respublikoms: už tūkstantį
kub. m dujų (doleriais).
Šalis Ankstesnė
ir naujoji kaina
Armėnija 56 110
Baltarusija 48 48
Gruzija 68 110
Moldova 80 160
Baltijos šalys 80 120 - 125
Ukraina 50 iki 230
Vienas Dūmos deputatas klausė: Kaip čia yra:
su ukrainiečiais kaunamės dėl dujų kainų, o štai tiems patiems baltarusiams
pusvelčiui atiduodame savo nacionalinį turtą. Nejaugi nesuprantama,
kad draugystės negalima nupirkti už pinigus? Į tai buvo atsakyta
Kremliui artimo analitiko, visada pateikiančio aukščiausiųjų Rusijos
valdančiųjų mintis, Michailo Leontjevo žodžiais, kuriuos turėtų
įsidėmėti visi, kurie dar turi kokių nors iliuzijų Maskvos atžvilgiu.
M.Leontjevas išdėstė; Esmė ne ta, jog draugystės
nenupirksi už pinigus, bet tai, kad draugams reikia padėti, o priešams
jokiu būdu. Ukrainą galima sugrąžinti į bendrą ekonominę erdvę
su Rusija, ko trokšta dauguma jos gyventojų. Tiktai reikia padėti
broliams slavams atsikratyti to oranžinio maro. O atsikratyti
to maro galima labai paprastai atsisakyti jo finansavimo. Žinokite,
tai kaip ir šeimoje: jeigu vienas paduoda į teismą skyryboms, tai
jis neturi teisės reikalauti, kad kita pusė jį išlaikytų. Rusijos
išgyvenimas ir saugumas priklauso nuo jos integracijos su visa posovietine
erdve. Su tais, kurie yra mūsų kaimynai. Mūsų šalis tą ir daro.
Ukraina, mokėdama po 230 dolerių už tūkstantį kub. m dujų, neišgyvens.
Gali kilti klausimas: ar mes norime ją pasmaugti? Žinoma, ne. Paprasčiausiai
jie (ukrainiečiai ir visi kiti red.) privalo suprasti, jog vienintelis
būdas jiems išgyventi yra būti kartu su Rusija.
Taigi naujosios okupacijos planas parengtas ir
vykdomas. Tik labai gaila, jog to vis dar nenori suprasti kai kurių
buvusios imperijos šalių vadovai. O gal supranta, bet ką padarysi,
jeigu kolaborantiškas paklusnumas įaugęs į jų kraują. Nuo pat pionieriško
amžiaus.
O kai dėl Ukrainos smaugimo dujine kilpa, tai
nuo sausio 1-osios tas smaugimas gal dar ir neprasidės. Dienraščio
Komsomolskaja pravda, tapusio vienu pagrindinių Kremliaus ruporų,
vedantysis politikos apžvalgininkas Michailas Deliaginas paskelbė
įdomų variantą. Esą jeigu Ukraina atsisakys arba nesugebės mokėti
po 230 dolerių už 1000 kub. m dujų, tai būtų galima jai tiekti dujas
senomis kainomis dar dešimt metų. Tačiau tiktai
mainais už Krymo
pusiasalį arba bent jau Sevastopolį, atiduodant juos Rusijai.
Beje, pagrindiniu 2005-ųjų NVS įvykiu Rusijos
informacijos agentūra Novosti pavadino Gazprom dujų kainų žymų
pakėlimą NVS šalims ir Baltijos valstybėms. Antruoju svarbiausiu
įvykiu vertinamas skilimas Ukrainos oranžinės revoliucijos lyderių
stovykloje. O Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas,
apžvelgdamas praėjusių metų įvykius, irgi minėjo Ukrainą. Jis atmetė
Ukrainos užsienio reikalų ministro D.Tarasiuko pareikštą nuomonę,
jog NVS neturi ateities. Pasak S.Lavrovo, vyksta atvirkštiniai procesai,
nes prie vadinamosios Eurazijos sąjungos, į kurią įeina Rusija,
Baltarusija, Tadžikistanas, prisijungė ir Uzbekistanas, o Ukrainos
prisijungimas tiktai laiko klausimas. Kijevas dabar paėmė trumpą
pauzę, pažymėjo S.Lavrovas aiškiai turėdamas galvoje, jog ta
pauzė baigsis po kovo mėnesį įvyksiančių Aukščiausiosios Rados rinkimų,
po kurių į valdžią sugrįš prorusiškos jėgos.
Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius"
|
