Popiežius penktą kartą lankysis Ispanijoje

Ispanų legiono riteriai neša nukryžiuotą Kristų Malagos gatvėmis į bažnyčią.

Nukryžiuoto Kristaus Išganytojo brolija Valensijoje Didįjį penktadienį jūreivių procesijoje Las Arenaso paplūdimyje

Ispanų katalikas nutarė tikrovėje išbandyti Kristaus kančias; ši scena įvyko Kantabrijos regiono Kastro Urdialeso vietovėje EPA-ELTA nuotraukos

Popiežius Jonas Paulius II pradeda savo tradicinį apaštalinių kelionių į užsienį „sezoną“: gegužės 3-4 dienomis jis lankysis Ispanijos sostinėje Madride, kur vadovaus penkių ispanų vienuolių kanonizacijos iškilmėms. Tai bus jau 99-oji Šventojo Tėvo kelionė į užsienio šalį ir penktoji - į Ispaniją. Iki šiol jis Ispanijoje lankėsi 1982, 1984, 1989 ir 1993 metais.
Kaip nurodoma Vatikane paskelbtoje būsimojo vizito programoje, Popiežius į Madrido oro uostą atvyks šeštadienio vidurdienį. Papietavęs jis apaštalinėje nunciatūroje susitiks su Ispanijos vyriausybės vadovu Chozė Marija Aznaru. Pavakare priemiestinio oro uosto „Cuatro Vientos“ teritorijoje įvyks Šventojo Tėvo susitikimas su ispanų jaunimu. Kitą dieną, sekmadienį, Madrido centrinėje Kolonų aikštėje Šventasis Tėvas vadovaus kanonizacijos šv. Mišioms. Iškilmių metu Bažnyčios šventaisiais bus paskelbti:
1936 metais pilietinio karo Ispanijoje metu žuvęs palaimintasis kunigas kankinys Pedras Poveda Kastroverdė, Tereziečų instituto įkūrėjas;
1929 metais miręs palaimintasis jėzuitas kunigas Chozė Marija Rubijas Peralta;
1956 metais mirusi palaimintoji vienuolė Chenovjeva Tores Morales, Jėzaus Švč. Širdies seserų kongregacijos įkūrėja;
1932 metais mirusi palaimintoji vienuolė Marija Gerera Gonzales, Šv. Kryžiaus seserų kongregacijos įkūrėja;
1974 metais mirusi palaimintoji karmelitė vienuolė Marija Pidaj Čiko de Guzman.
Sekmadienio popietę Popiežius apaštalinėje nunciatūroje dar susitiks su Ispanijos karaliaus Chuano Karlo šeima ir tos pačios dienos vakarą sugrįš į Romą.

* * *

Kaip nurodo oficiali bažnytinė statistika, iš 40 milijonų Ispanijos gyventojų beveik 94 proc. yra krikštyti katalikais. Taigi pagal katalikų skaičių Ispanija drauge su Lenkija dalijasi 3-4 vietomis Europoje, po Italijos ir Prancūzijos. Tačiau prieš metus (2002-ųjų pavasarį) Ispanijos sociologinių studijų centro CIS (Centro de Investigaciones Sociologicas) atlikta išsami gyventojų apklausa parodė kiek kitokius rezultatus. Katalikais tikinčiaisiais save nurodė 82,1 proc. ispanų, netikinčiais - 10,2 proc. ir ateistais - 4,4 proc. Tik apie 2 proc. apklausos dalyvių nurodė savo priklausomybę „kitoms tikyboms“.
Minėtais sociologiniais tyrimais taip pat nustatyta, kad 22 proc. ispanų pamaldose dalyvauja bent kartą per savaitę. Tuo tarpu 12 proc. į sekmadienio šv.Mišias ateina bent kartą per mėnesį. Kiti 19 proc. nurodė pamaldose dalyvaujantys „kelis kartus per metus“ ir 46 proc. ispanų teigė į bažnyčią neinantys (išskyrus atskirus krikšto, santuokos ar laidotuvių atvejus). Taigi pastaraisiais dešimtmečiais stipriai progresuojanti sekuliarizacija ženkliai palietė ir katalikiškąją Ispanijos visuomenę.
Ypač tai sakytina apie dvasinių pašaukimų sritį. Šiuo metu Ispanijoje yra apie 27 tūkstančiai diecezinių kunigų ir kunigų vienuolių bei per 60 tūkstančių seserų vienuolių, tačiau dėl pašaukimų stokos vyksta spartus dvasinio luomo „senėjimo“ procesas. Praėjusių metų pabaigoje Santjago de Kompostelos arkivyskupo Chulijano Barijos vadovaujama Ispanijos vyskupų konferencijos seminarijų reikalų komisija itin susirūpinusi pranešė, kad 28-iose šalies diecezijose iš 68 pernai neatsirado nė vieno naujo kandidato į kunigystę, o dar dešimtyje - tik po vieną ar du kandidatus.
Šis dramatiškas dvasinių pašaukimų mažėjimas ypač palietė vadinamąsias „provincijos“ sritis, kai tuo tarpu Ispanijos didžiuosiuose miestuose - Madride, Barselonoje, Valensijoje - iš naujųjų katalikiškų sąjūdžių atsiranda dar nemažai kandidatų. 1953 metais Ispanijos 62 kunigų seminarijose mokėsi 7052 studentai, o po penkių dešimtmečių, 2003 metais, - tik 1797. Jeigu Madrido seminarija turi 230 klierikų, Barselonos ir Valensijos - po 70, tai net penkiolikoje diecezinių seminarijų studijuoja mažiau kaip po dešimt kandidatų į kunigus.
Tarp kitų dvasinių pašaukimų Ispanijoje mažėjimo priežasčių, ekspertai nurodo ir demografinius pokyčius. Anksčiau gausi ir tvirta ispanų katalikų šeima jausdavo pasididžiavimą, jeigu bent viena atžala pasirenka kunigystę arba vienuolystę. Tuo tarpu dabar, dramatiškai kritus gimstamumui (Ispanijoje vidutiniškai vienai moteriai tenka tik 1,17 vaiko, ir šis rodiklis vienas mažiausių pasaulyje), vienturčiam savo vaikui tėvai stengiasi parinkti „labiau praktiškesnę“ profesiją.

* * *

Iki 1975 metų politinių permainų (totalitarinio režimo žlugimo po Francisko Franko mirties) katalikybė Ispanijoje turėjo valstybinės religijos statusą. Naujoji 1978 metų konstitucija šią padėtį panaikino, tačiau 16-asis konstitucijos straipsnis įpareigoja valstybę „bendradarbiauti su Katalikų Bažnyčia ir kitomis pripažintomis konfesijomis“. Šis bendradarbiavimas ypač ženklus katalikiškų mokyklų finansavime iš valstybės biudžeto, įskaitant atlyginimų mokėjimą pedagogams. Taip pat pagal 1987 metais padarytus pokyčius mokesčių įstatymuose kiekvienas Ispanijos pilietis turi teisę 0,52 proc. savo pajamų mokesčio paskirti Bažnyčiai arba valstybiniam kultūros ir socialinės rūpybos fondui.
Ispanijos Katalikų Bažnyčios ganytojai gana aktyviai dalyvauja visuomeninėse diskusijose ypač jiems rūpimais gyvybės apsaugos, švietimo ar taikos klausimais. Ispanijos premjerui Ch.Aznarui aktyviai remiant JAV ir Didžiosios Britanijos karinę kampaniją Irake, nemažai ispanų vyskupų gana aštriai polemizavo su dabartine krikščionių demokratų (liaudies partijos) vadovaujama vyriausybe.

Mindaugas BUIKA

© 2003 "XXI amžius"