"XXI amžiaus" priedas apie pasaulio krikščionis, 2003 m. sausio 10 d., Nr.1 (10)

PRIEDAI







Lietuvos maldininkų Kalėdos Romoje

Maldininkų kelionės vairuotojai Vitold Dovda ir Stanislav Kuklys bei „Juveturos“ direktorius Stanislavas Labovič Kūčių vakarą
laužė kalėdaičius
Grupė Lietuvos maldininkų per šv.Kalėdas Vatikane, Šv.Petro aikštėje

Esame įpratę Kūčių vakarą būti šeimoje, kartu švęsti šv.Kalėdas. Tačiau kiekvienam verta pabandyti šias šventes praleisti Romoje, Vatikane, drauge su tūkstančiais maldininkų iš viso pasaulio, dalyvaujant Popiežiaus aukojamose Kalėdų vidurnakčio šv.Mišiose Šv.Petro bazilikoje, Kalėdų rytą Vatikano Šv.Petro aikštėje išgirsti tradicinį kalėdinį apaštalinį Šventojo Tėvo palaiminimą „Į miestą ir pasaulį“ („Urbi et Orbi“). Tokia laimė teko daugiau kaip trims dešimtims maldininkų iš Lietuvos, kuriems kelionę į Romą surengė piligrimų turizmo agentūra „Juvetura“.
Pakeliui į Italiją, gruodžio 22-osios sekmadienį sustoję Lenkijoje, Čenstakavoje, dalyvavome šv.Mišiose, kurioms patarnavo kartu su maldininkais keliavęs Vilkaviškio vyskupijos palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio kunigų seminarijos klierikas Nerijus Čekanavičius. Šv.Mišias aukojęs kunigas džiaugėsi, kad, kaip ir prieš du tūkstančius metų, kai Marija bei Juozapas keliavo tarsi maldininkai, taip ir šiais laikais atsiranda žmonių, kurie šeimos šventę iškeičia į susitikimą su Popiežiumi. Yra dar nemažai krikščioniškų šalių, kuriose reikia kovoti už tikėjimą. Todėl kuo daugiau bus žmonių, dėl tikėjimo pasiryžusių įveikti įvairius sunkumus, tuo mažiau pavojų krikščionys patirs tose šalyse. Kūčių išvakarėse sustoję Venecijoje, o šios šventos dienos rytą aplankę šv. Pranciškaus miestą Asyžių, pasimeldę jo statytoje Porciunkulės bažnytėlėje, vakare atvykome į Romą. Apsistoję Popiežiaus Jono Pauliaus II maldininkų namuose, kur nuolat gyvena grupė lenkų kunigų ir vienuolių, pasimeldę čia esančioje koplyčioje, susėdome prie bendro Kūčių stalo. Lietuvoje įpratę Kūčių vakarienę valgyti prie gausiai įvairiu nemėsišku maistu nukrauto stalo, šį kartą pasijutome kitokių tradicijų aplinkoje: kiekvienas patiekalas buvo patiekiamas atskirai, ant stalo radome tik indų ir įrankių, lėkštutėje - po keletą koldūnų. Palaiminus visa, ką valgysime, dalijomės kalėdaičiais, kasdienės mūsų duonos simboliu, linkėdami vienas kitam, sau ir savo šeimų nariams, likusiems Lietuvoje, gerų kelionės įspūdžių ir Dievo palaimos. Valgėme koldūnus, įdarytus grybais, vynuogių lapuose įvyniotus balandėlius, įdarytus ryžiais, karpio kepsnius su bulvių koše, taip pat daug įvairių vaisių ir riešutų.
Po Kūčių vakarienės nuvykome į Vatikaną, kur Šv.Petro bazilikoje dalyvavome Piemenėlių šv.Mišiose, ir šioje kelionėje pirmąkart išvydome Popiežių. Jis aukojo šv.Mišias, ragino melstis už taiką pasaulyje, už karų aukas. O pirmąją Kalėdų dieną, kai Romoje šiek tiek lynojo, maldininkai iš viso pasaulio vėl laukė susitikimo su Jonu Pauliumi II. Kai jis lietuviškai pasveikino: „Linksmų šventų Kalėdų“, vos girdėjosi mažos mūsų grupelės atsidėkojimas Šventajam Tėvui, nors Popiežius žvalgėsi, tarsi ieškotų gausaus lietuvių būrio.
Nors dažnai sakoma, kad popiežius Jonas Paulius II labai myli Lietuvą, bet toks menkas mūsų maldininkų skaičius parodė, kad mes, lietuviai, to neįvertiname. O kai į Popiežiaus sveikinimą atsiliepė keli šimtai vaikų iš Bolivijos, pasijutome esantys visiški vargšai, jei nesugebame iš katalikiškos šalies per Kalėdas atsiųsti gausaus maldininkų būrio.
Popiežiaus sveikinimą, kurį jis skaitė pro savo kabineto langą, girdėjome ir antrąją Kalėdų dieną. Taigi iš viso Šventąjį Tėvą matėme tris kartus. Taip pat dukart aplankėme Šv.Petro baziliką, buvojome Šv.Pauliaus ir Šv.Jono bazilikose, Koliziejuje, susipažinome su kitomis Romos įžymybėmis (Italijos sostinėje tomis dienomis buvo apie 15 laipsnių šilumos).
Visi maldininkai, kurie vyko į šią kelionę - iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Marijampolės, Elektrėnų, Šalčininkų, Šakių ir Varėnos, - buvo labai patenkinti, kad nusprendė Kalėdas švęsti Vatikane.
Ne pirmąkart Kalėdas Vatikane šventė Janina Vidikienė iš Margavos kaimo (Kauno r.). Pernai ji su vyru buvo Čikagoje, šįkart abu su vyru ir jo broliu ryžosi kelionei į Vatikaną. „Iš pradžių maniau turinti pernelyg mažą tikėjimo patirtį, todėl buvo šiek tiek nedrąsu vykti su maldininkais, bet kai paragino vyro brolis Romas, ryžomės važiuoti“, - sakė Janina ir džiaugėsi galėsianti papasakoti daug įspūdžių artimiesiems. Vyriausiasis kelionės dalyvis, 80 metų Antanas Bosas iš Pervazninkų kaimo (Šakių r.), visus stebinęs savo energija, džiaugėsi pajutęs kitokią Kalėdų dvasią. Juk pabuvoti Vatikane, pamatyti Šventąjį Tėvą - bene kiekvieno kataliko svajonė, ir ji pagaliau išsipildė. O kaunietė Lina Elena Malinauskienė, dar būdama Venecijoje, susimąstė apie pirmąsias savo Kūčias prie Laptevų jūros. „Niekam nelinkėčiau tokių švenčių, - sakė ji. - O Venecijoje man buvo taip gera, kad visas likusias dienas Italijoje buvau tarsi pakylėta“.
Taigi iš tiesų buvo verta pavaikščioti pirmųjų apaštalų takais, sutikti šv.Kalėdas Romoje, išgirsti Šventąjį Tėvą.

Romas BACEVIČIUS
Autoriaus nuotraukos

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija