„Malfermu la pordon al Kristo“

Kongreso dalyviai po šv. Mišių prie Svaty Hostyno bažnyčios

„Malfermu la pordon al Kristo“ - „Atverkime duris Kristui!“ - tai 55-ojo IKUE (Internacia Katolika Unuigo Esperantista - Tarptautinis esperantininkų katalikų susivienijimas) kongreso tema. Kongresas vyko praeitų metų liepą viduramžiškame čekų mieste Kromieržiže, Moravijoje. 1978 metais, pradėdamas savo popiežiškąjį kelią, pirmasis šiuos žodžius ištarė Jonas Paulius II. įgyvendinti Popiežiaus šūkį - ne tik 55-ojo Katalikų esperantininkų kongreso dalyvių, bet ir visų esperantininkų veiklos tikslas. Kongreso emblemoje buvo pavaizduotos durys. Viršutinėje dalyje - kongreso temos žodžiai, viduryje - IKUE emblema - žalia esperantininkų žvaigždė su Popiežiaus spalvų kryžiumi. Kryžius - tai Kristaus simbolis, o Popiežiaus spalvos išreiškė kongreso dalyvių ištikimybę Šventajam Tėvui. Visa kongreso emblema liudijo tai, kad IKUE tikrai yra Katalikų Bažnyčios narys ir ištikimai tarnauja Popiežiui - šių laikų Petrui.
Mes, septynių žmonių grupė (I.Šukienė, N.Belovienė iš Kauno, P.Lukoševičienė iš Panevėžio ir L.Skūpas, M.Grikpėdis bei Kazėnai iš Vilniaus), visi IKUE Lietuvos sekcijos nariai, vykome autobusu. Keliavome žavėdamiesi gražiais Moravijos vaizdais, švariais viduramžių miesteliais, šventovėmis ir koplytėlėmis, javų laukais ir pušimis apaugusiais kalneliais, vaisių sodais ir srauniais upeliais.
Kromieržižas - tai vyskupų pilis, puikūs sodai, didingi rūmai, merija, gražioji miesto aikštė, Švč. Mergelės Marijos Žengimo į dangų bažnyčia, gotiškoji Šv. Mauricijaus šventovė, barokinė Šv.Jono Krikštytojo šventovė, gėlynai, botanikos sodas, istoriniai vyskupijos vyno rūsiai, vyskupijos gimnazija - kongreso vieta ir mieli miesto gyventojai.
55-ajame IKUE kongrese dalyvavo daugiau kaip 170 esperantininkų iš dvylikos šalių. Kardinolas Miloslavas Vlkas - taip pat esperantininkas - aukštasis kongreso globėjas. Kiti globėjai: Olomouco arkivyskupas mons. Janas Graubo ir Hradec Kralovės arkivyskupas mons. Karelas Otčenašekas, esperantiškai laikęs šv. Mišias piligrimų lankomoje Svaty Hostyno šventovėje. Iš Vatikano sveikinimą raštu kongresui atsiuntė Popiežiškosios pasauliečių tarybos pirmininkas kardinolas Džeimsas Frensis Stafordas. Iškilmingas kongreso atidarymas vyko puošnioje vyskupijos posėdžių salėje.
Savaitinė kongreso programa - labai įvairi. Pirmiausia tai kasdienės šv. Mišios įvairiose bažnyčiose, nes kongrese dalyvavo aštuoni kunigai esperantininkai iš Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Kroatijos, puikiai mokantys šią tarptautinę kalbą. Jų pamokslai skambėjo ryškia, melodinga, fonetiška esperanto kalba. Senose, gerą akustiką turinčiose bažnyčiose giesmes giedojo visi kongreso dalyviai. Visur ir visada buvo jaučiama brolybė, nuoširdumas, tarpusavio supratimas, buvo daug šypsenų. Net IKUE narių pasisveikinimas vietoj „Labas rytas“ ar „Labas vakaras“ buvo pakeistas žodžiais„Laimink, Dieve“. Jokio triukšmo naktį, jokių garsių kalbų ar išgėrinėjimų.
Surengta daug ekskursijų į žymias Kromieržižo vietas: Vyskupų pilį su gausybe salių, Macochos prarają ir Punkvos grotas kalnuose, paplaukiota požeminiais kalnų upeliais ir pan. Didžiausią įspūdį paliko meldimasis šventoje vietovėje Svaty Hostyne, kur yra pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija, saugojusi ir tebesaugojanti Moravijos žmones nuo priešų antpuolių. Svaty Hostyno įžymybė - ir Kryžiaus kelias: akmeninės koplytėlės išdėstytos kylant į kalną. Svaty Hostynas su Švč. Mergelės Marijos paveikslu yra labiausiai maldininkų lankoma vieta. Ši vietovė dar vadinama Moravijos Lurdu.
Kongreso dalyviai daug posėdžiavo, dalyvavo seminaruose, skaitė paskaitas, koncertavo, stebėjo čekų liaudies ansamblio „Lipina“ pasirodymą. Ansambliečių atliekamos melodingos dainos, temperamentingi šokiai ir nuostabūs tautiniai moraviečių drabužiai pakerėjo žiūrovus. Tarp išgirstų paskaitų religinėmis ir pasaulietiškomis temomis paminėtinas ir ruso D.Voroncovo, stačiatikių diakono, mokslinis pranešimas apie ikonas, kroatės M.Beloševič informacija apie jos šalies šventuosius ir palaimintuosius bei kt.
Šv.Mauricijaus bažnyčioje įvyko klasikinės sakralinės muzikos koncertas. Lenkų religinės poezijos esperantiškasis vakaras buvo organizuotas vyskupijos gimnazijos rūmuose. Jame savo eiles ir miniatiūras skaitė poetai B.Sobolas, Z.Kameniecka bei L.Lengovskis. Koksgi buvo mūsų grupės indėlis į kongreso programą? Iškilmingo atidarymo metu man teko garbė sveikinti kongreso dalyvius, o IKUE posėdyje kalbėti apie Lietuvos sekcijos veiklą, kurią pradėjo dar pirmasis IKUE narys lietuvis prelatas ir poetas A.Dambrauskas-Jakštas. Pastaraisiais metais išleista saleziečio P.Gavėno knygelė „Sankta Kazimero“, veikia Lietuvos IKUE Vilniaus katalikų esperantininkų sekcija, prenumeruojamas IKUE žurnalas „Espero Katolica“ („Katalikų viltis“), skaitomos paskaitos religinėmis temomis, apie esperanto globėją šv. Maksimiljoną Kolbę, susipažįstama su religine poezija, ekumenizmu, stengiamasi Lietuvos kunigus sudominti esperanto kalba.
Visiems buvo nauja tai, kad lietuvis Palaimintasis Jurgis Matulaitis labai rėmė esperanto veiklą ir 1926 metais lenkų laikraštyje „Gazeta Koscielna“ išspausdino didelį straipsnį „Esperanto tarnauja katalikybei“, kuriame, be kita ko, rašė: „Jau žinoma, jog esperanto geriausiai atlieka savo tarptautinės kalbos vaidmenį (…). Keista būtų nevartoti kalbos vien dėl to, kad ją sukūrė žydas. Mums svarbiausia (…), kad esperanto gali būti naudinga katalikybei. Manau, kad ši žinia bus nauja ir Lietuvos dvasiškiams bei visiems tikintiesiems“.
Man teko garbė atstovauti mūsų šaliai miesto merijoje. Atskirai reikėtų paminėti mano ilgą pasisakymą apie Bažnyčios persekiojimą sovietų valdžios metais, apie sunkumus tuo laikotarpiu platinant religinę esperanto literatūrą, apie cenzūruojamą esperantininkų veiklą Sovietų Lietuvoje ir pan. Ypač daug dėmesio susilaukiau iš Vakarų šalių atstovų, kurie niekad nieko panašaus nėra patyrę.
Neliko nepastebėtas ir Lietuvos grupės koncertėlis tarptautiniame vakare, kada giedojome esperantiškai „Marija, Marija“ (vertė P.Čeliauskas). Ši giesmė su gaidomis pasirodys čekų katalikų esperantininkų žurnale „Dio benu!“ („Laimink, Dieve!“). Atsisveikindami organizatoriams padovanojome daug Lietuvoje leistų esperantiškų leidinių, o čekų katalikų sekcijos vadovui M.Švačekui - gintarinį rožinį bei metinę žurnalo „Litova Stelo“ („Lietuvos žvaigždė“) prenumeratą.
Dar keletas įdomybių. Katalikų gimnazijos koplyčioje norintieji kasdien galėjo atlikti išpažintį esperanto kalba. Vatikano radijas esperantiškai (trys laidos per savaitę) nušvietė visą kongreso eigą. Kongreso dalyviai gavo lankstuką „Esperanto tarnauja Katalikų Bažnyčiai“. Netrukus šis tekstas pasirodys daugeliu kitų kalbų ir bus išsiuntinėtas vyskupams bei kunigams neesperantininkams, tarp jų ir Lietuvos. Kitas, jau ekumeninis kongresas vyks Riminyje šiais metais, o 2004 metais IKUE valdyba norėtų surengti savo kongresą Lietuvoje, šalyje, kur gyvos katalikų tradicijos, kur daug lankytinų vietų, krašte, kurį labai myli Šventasis Tėvas.

Doc. Laurynas SKŪPAS

© 2003 "XXI amžius"