„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2004 balandis, Nr.1 (19)

PRIEDAI

Komunistinė Kuba pastatė savo piliečiams stačiatikiams cerkvę

Kubos diktatorius Fidelis
Kastro ir patriarchas
Baltramiejus I

Kubos komunistinė vyriausybė pastatė ir savo piliečiams stačiatikiams dovanojo cerkvę. Sostinėje Havanoje konsekruotas Šv. Mikalojaus soboras yra pirmieji po 1959 metų revoliucijos tikintiesiems perduoti maldos namai. Keturias valandas trukusioje iškilmingoje ceremonijoje ir šv.mišiose, kurias aukojo Rytų stačiatikių ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, dalyvavo Kubos valstybės ir partijos vadovas Fidelis Kastro, buvęs Graikijos karalius Konstantinas su šeima, turtingi graikų kilmės amerikiečiai ir šimtai stačiatikių krikščionių, į pašventinimo iškilmes atvykusių iš JAV ir Graikijos.

Daugiau nei vienuolika milijonų gyventojų turinčioje Kuboje yra tik apie du tūkstančiai stačiatikių krikščionių.

Patriarchas Baltramiejus I, kuris yra apie 200 mln. pasaulio stačiatikių krikščionių dvasinis vadovas, per pamokslą paragino JAV atšaukti po revoliucijos Kubai įvestą prekybos embargą. “Stačiatikių Bažnyčia atkeliavo į šią salą, kad skelbtų, jog šalių ir tautų blokada yra istorinė klaida”, - sakė patriarchas, kuris Kuboje vieši nuo praėjusio trečiadienio ir kelis kartus susitiko su F. Kastro. Baltramiejus I taip pat gyrė F.Kastro vyriausybę už tai, kad ji pirmą kartą nuo 1959 metų suteikė Stačiatikių Bažnyčiai oficialų statusą. Ekumeninis patriarchas įteikė 77 metų F.Kastro, kuris į cerkvės šventinimą atvyko apsirengęs pilkos spalvos kostiumu, pašventintą šventojo Andrejaus, Stačiatikių Bažnyčios įkūrėjo, kryžių.

Cerkvės, kuri yra nedidelis kalkakmenio pastatas, nors ir skambiai vadinasi “soboru”, statybą finansavo Kubos vyriausybė. Kokiais motyvais vadovaujantis buvo pastatyti šie maldos namai, nėra žinoma. Vyriausybė taip pat neskelbia, kiek kainavo jos statyba. Kompetentingos miesto planavimo žinybos tvirtina, kad statant cerkvę buvo orientuojamasi į bizantiškąjį stilių ir kad ji tapo tikra Havanos puošmena. Havanoje akredituoti Vakarų diplomatai spėja, kad šia dovana Stačiatikių Bažnyčiai F. Kastro režimas siekė įgelti Romos Katalikų Bažnyčiai, kuriai priklauso apie 60 proc. formaliai ateistinės valstybės gyventojų.

Vatikanas seniai nesutaria su Kubos valdžia, kuri ignoruoja jo prašymus leisti statyti naujas bažnyčias, propaguoti tikėjimą valstybinėse žiniasklaidos priemonėse ir mokyklose.

“Kuo labiau žmonės sensta, tuo religingesni darosi. Jie artėja prie Dievo”, - komentuodamas F.Kastro motyvus, pasakė Niujorko mažmeninės prekybos magnatas Džonas Katsimatidesas.

Už demokratines reformas kovojantys Kubos disidentai ragino patriarchą prašyti F. Kastro paleisti 75 oponentus, nuteistus pernai per politinio susidorojimo kampaniją. Baltramiejaus I vizitas yra svarbiausias religinio lyderio vizitas Kuboje nuo 1998 metų, kai čia lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Po Popiežiaus vizito Kubos valdžia paleido į laisvę 200 politinių kalinių. Baltramiejus I, anot jo atstovo, neužsiminė apie kalinių paleidimą, tačiau per kalbą prie cerkvės durų kalbėjo apie teisę į kitokią nuomonę. “Pagrindinė Evangelijos mintis yra pagarba žmogui ir jo teisėms, jo laisvei, jo orumui ir jo teisei nesutikti”.

dpa-Reuters-ELTA

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija