Per 40 metų kardiochirurgai išgelbėjo tūkstančius gyvybių

Širdies chirurgijos pradininkas Lietuvoje ir Baltijos šalyse prof. Algimantas Marcinkevičius

Prieš 40 metų, spalio 15 dieną, Vilniuje buvo atlikta pirmoji atvira širdies operacija, nuo kurios prasidėjo Lietuvos širdies chirurgijos istorija - formavosi nauja medicinos ir mokslo sritis, padėjusi išgyventi tūkstančiams žmonių. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinio direktoriaus Aleksandro Laucevičiaus, nuo 1964-ųjų Vilniaus kardiochirurgai atliko 26531 atvirą širdies operaciją. Iš jų 18297 - su dirbtine kraujo apykaita.

Kardiochirurgijos keturiasdešimtmetį minėję Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės medikai prisiminė darbo pradžią ir sveikino savo mokytoją - širdies chirurgijos pradininką Lietuvoje ir Baltijos šalyse profesorių Algimantą Marcinkevičių. Jis ne tik sukūrė aukšto lygio širdies chirurgiją mūsų šalyje, bet ir išugdė visą plejadą aukščiausios klasės chirurgų, anesteziologų, kardiologų, fiziologų, biochemikų, imunologų ir kitų specialistų.

„Tuomet, kai 1964 metais drauge su profesoriumi A. Marcinkevičiumi operavome pirmąją pacientę, man buvo 23 metai, o Vytautui Jonui Sirvydžiui - 28-eri”, - prisiminė ligoninės vadovas A. Laucevičius.

Pasak paties A. Marcinkevičiaus, sąlygas suklestėti jaunai medicinos sričiai lėmė XX amžiaus fizikos, chemijos ir biologijos pasiekimai, o Lietuvoje - kelis šimtmečius Vilniaus universiteto Medicinos fakultete dirbę talentingi medikai ir mokslininkai. „Mūsų kardiochirurgai tiek daug pasiekė tik dėl to, kad septintojo dešimtmečio pradžioje Vilniuje dirbo darbštūs ir kūrybingi žmonės”, - teigė A. Marcinkevičius, pabrėždamas, kad pats talentingiausias kardiochirurgas be kolegų ir daugelio kitų sričių specialistų, medicinos seserų, slaugytojų pagalbos negalėtų atlikti širdies operacijų.

Tikrasis širdies chirurgijos klestėjimas prasidėjo 1962-aisiais, kai Vilniaus universitete buvo įkurta Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorija, o jos vadovu paskirtas jaunas chirurgas A. Marcinkevičius. Šioje laboratorijoje buvo pradėti dirbtinės kraujo apytakos eksperimentai, užmegzti ryšiai su akademiku Eugenijumi Mešalkinu. Subūręs jaunų specialistų grupę, A. Marcinkevičius išvyko į Novosibirską, kur tuo metu jau buvo daromos atviros širdies operacijos. Lemtingais Lietuvos širdies chirurgijai metais - 1964-aisiais - buvo pradėtos atviros širdies operacijos su dirbtine kraujo apytaka.

Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vedėjas Alis Baublys pabrėžė, jog tuomet kardiologams rūpėjo visai Sovietų Sąjungai įrodyti, kad Lietuva nėra periferija. „Iš pradžių mūsų medikai mokėsi iš Rusijos specialistų, tačiau netrukus jie pradėjo važiuoti semtis patirties į Vilnių”, - prisiminė docentas.

Operacijų sėkmė įkvėpė ne tik klinikos vadovą, bet ir visą kolektyvą. 1964 metais atviros širdies operacijos buvo pradėtos daryti profesoriaus Jurgio Brėdikio vadovaujamoje Kauno širdies chirurgijos klinikoje, o nuo 1994-ųjų - ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Širdies chirurgijos centre.

Pasak VU ligoninės Santariškių klinikų direktoriaus A. Laucevičiaus, per metus Klaipėdoje atliekama 350 atvirų širdies operacijų, Kauno medicinos universiteto klinikose - 600, o Vilniuje apie 1200 kardiochirurginių operacijų.

ELTA

Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotrauka

© 2004 "XXI amžius"