Gyvybės gynėjai džiaugiasi Džordžo Bušo pergale rinkimuose

Mindaugas BUIKA

Už prezidentą Džordžą Bušą balsavo beveik 59 mln. rinkėjų - daugiau nei už bet kurį kitą kandidatą per visą Jungtinių Valstijų istoriją

JAV prezidentas Džordžas Bušas su žmona Lora ir dukromis: Džena (kairėje) ir Barbara (antra iš kairės) džiaugiasi pergale

Respublikonai sustiprino pozicijas ir Kongrese

Jungtinių Valstijų ir viso pasaulio gyvybės gynėjai džiaugiasi nelengva, bet pelnyta Džordžo Bušo pergale JAV prezidento rinkimuose, kuriuose jis buvo perrinktas antrajai ketverių metų kadencijai. Pirmojoje valdymo kadencijoje prezidentas Dž. Bušas dažnai pabrėždavo „gyvybės kultūros“ – šią frazę jis perėmė iš popiežiaus Jono Pauliaus II – reikšmę, tradicinės santuokos ir šeimos šventumą, paskelbė ne vieną abortus ribojantį įstatyminį aktą. Paskutinėje savo rinkimų kampanijos kalboje Dalaso mieste 58 metų prezidentas dar kartą pabrėžė: „Išrinktas dar kitiems ketveriems metams aš toliau ginsiu vertybes, kurios yra brangios mūsų tautai. Aš ginsiu santuoką ir šeimą, kurios yra mūsų visuomenės pagrindai. Aš ginsiu gyvybės kultūrą, kurioje turi reikšmę kiekvieno asmens reikalai ir kiekvieno buvimas“.

Paskelbus lapkričio 2 dieną vykusių rinkimų galutinius rezultatus ir Dž.Bušo varžovui senatoriui Džoniui Keriui pripažinus pralaimėjimą, gyvybę ir šeimą ginančių organizacijų vadovų reakcija buvo tikrai entuziastinga. „Mes esame visiškai sužavėti, kad kitus ketverius metus prezidentu turėsime gyvybės gynėją Dž.Bušą“, - sakė JAV Nacionalinio teisės gyventi komiteto (NRLC) politinė direktorė Kerolė Tobias. Tradicinę šeimą ginančios moterų organizacijos „Concerned Women for America“ įkūrėja ir vadovė Beverli La Haje sakė, jog lapkričio 2-oji „mums visiems buvo nuostabi diena“. Ji pažymėjo, kad buvo „padvigubintos pastangos“ dėl Dž.Bušo išrinkimo ir, jos įsitikinimu, „Dievas tai palaimino“. Šis rezultatas yra „mūsų šeimų ir mūsų šalies pergalė“, pripažino B.La Haje, kartu nurodydama, jog „dabar laukia sunkus darbas“ siekiant tolesnio šeimos padėties stiprinimo įstatyminėje plotmėje.

Tam dabar atsirado didesnės galimybės dar ir dėl to, kad tiek Senate, tiek žemuosiuose Atstovų rūmuose konservatyvioji respublikonų partija sustiprino savo pozicijas. Senate respublikonai po lapkričio 2-osios rinkimų turės 55 vietas prieš 44 liberaliuosius demokratus, o Atstovų rūmuose santykis tapo 232-201 respublikonų naudai. Naujos sudėties Kongrese turės būti vėl svarstoma prezidento Dž. Bušo iniciatyva dėl Konstitucijos pataisos, kuri uždraustų kėsinimąsi legalizuoti vadinamąsias homoseksualų „santuokas“. Senatoriai ir kongresmenai taip pat turės tvirtinti naujuosius Aukščiausiojo Teismo narius (kurių kandidatūras siūlys prezidentas), savo verdiktu galinčius sąlygoti gyvybę ginančių įstatymų galiojimą arba atšaukimą.

Dabar dar sunku pasakyti, kokį pirmąjį įstatymą pasirašys prezidentas Dž. Bušas po prisaikdinimo antrajai kadencijai 2005 metų pradžioje. Prieš ketverius metus, 2001-ųjų sausį, pradėdamas eiti prezidento pareigas jis pirmuoju parašu vėl atstatė jo pirmtako Ronaldo Reigano inicijuotą vadinamąją „Mechiko politiką“, kurios pagrindu Jungtinių Valstijų vyriausybė draudžia finansavimą tų tarptautinių „labdaros“ organizacijų, kurios vienaip ar kitaip savo veikla užsienyje skatina ar palaiko abortus. Reaguodamas į Dž.Bušo perrinkimą antrajai kadencijai, Tarptautinės teisės gyventi gynimo asociacijos viceprezidentas Džimas Hjusas teigė, kad dabar pasaulio tautos gali būti ramios, jog „Mechiko politika“ nebus atšaukta, kaip tai būtų padariusi Dž.Kerio administracija, sekdama ankstesnio demokrato prezidento Bilo Klintono pavyzdžiu.

Valstijų referendumuose palaikyta tradicinė santuoka

Per ką tik praėjusius rinkimus už prezidentą Dž.Bušą balsavo 3,5 mln. rinkėjų daugiau (jis surinko 51 proc. visų dalyvavusiųjų balsų) nei už senatorių Dž.Kerį (48 proc.). Iš viso už prezidentą balsavo beveik 59 mln. rinkėjų – daugiau nei už bet kurį kitą kandidatą per visą Jungtinių Valstijų istoriją. Tai nulėmė tas faktas, kad rinkimuose dalyvavo amerikiečiams gana didele balso teisę turinčių piliečių dalis (apie 60 proc., tuo tarpu dažniausiai jų dalis neperžengia 50 proc. ribos) bei tai, jog JAV gyventojų, taigi ir rinkėjų skaičius dėl pakankamumo gimstamumo ir migracijos nuolat auga (skirtingai, pavyzdžiui, nuo Europos, kur gyventojų nuolat mažėja).

Ekspertai, aptardami priežastis, kodėl beveik du trečdaliai amerikiečių išsirikiavo prie rinkimų urnų, nurodo pirmiausia į vertybinį arba moralinį praėjusių rinkimų aspektą. Surengtoje nacionalinėje rinkėjų apklausoje, kas nulėmė jų apsisprendimą dėl balso atidavimo vienam iš kandidatų, daugiausia rinkėjų (22 proc.) nurodė moralės dalykus. Toliau paminėtos ekonomikos ir darbo problemos (20 proc.), terorizmas (19 proc.) ir karas Irake (15 proc.). Iš tų rinkėjų, kuriems svarbiausi buvo moralės klausimai, daugiau kaip 80 proc. savo balsą atidavė būtent prezidentui Dž.Bušui, kuris šiuos dalykus kaip tik ir kėlė į pirmą vietą.

Anot JAV katalikų žiniasklaidos, šis „moralinis balsavimas“ nulėmė ir tai, kad per pastaruosius rinkimus savo vietą Senate prarado buvęs demokratų frakcijos lyderis Tomas Dešlis. Iš tikrųjų tai labai retas atvejis (pirmasis per pastaruosius 50 metų), kai buvęs frakcijos vadovas vėl neišrenkamas į Kongreso aukštuosius rūmus. Senatorius T.Dešlis buvo vienas aršiausių aborto legalumo gynėjų ir burdavo kitus senatorius aktyviai priešintis Dž.Bušo administracijos įstatyminėms iniciatyvoms dėl didesnės pradėtos žmogaus gyvybės apsaugos. Jo aktyvumas šia prasme buvo toks didelis, jog senatoriaus T.Dešlio apygardos Pietų Dakotos valstijoje vyskupas Robertas Karlsonas viešai pareikalavo, kad jis išbrauktų iš savo politinės biografijos bei rinkimų kampanijos reklaminių lankstinukų nurodymą, jog esąs katalikas.

Kitas reikšmingas aspektas, patvirtinęs vertybinių klausimų prioritetą dabartiniame amerikiečių visuomenės požiūryje į politiką, yra praėjusių rinkimų metu vienuolikoje valstijų surengti referendumai dėl konstitucinės pataisos, draudžiančios homoseksualų „santuokas“ ir tai, kad visuose juose dauguma rinkėjų pasisakė už tokią galimą pataisą. Netgi tokiame Demokratų partijos atramos punkte, koks yra Mičigano valstija (joje daugumą gavo Dž.Keris), net 64 proc. balsuotojų pritarė minėtos konstitucinės pataisos galimam įtvirtinimui. Kitose valstijose homoseksualų „santuokų“ priešininkų persvara taip pat buvo akivaizdi: Jutoje (66 proc. „už“ pataisą ir 34 proc. „prieš“), Arkanze (75-25), Džordžijoje (77-23), Kentukyje (75-25), Montanoje (66-34), Šiaurės Dakotoje (73-27), Ohajuje (62-38), Oklahomoje (76-24).

Kaip tik šie valstijose surengtų referendumų rezultatai, matyt, paskatins prezidentą Dž.Bušą vėl siekti atitinkamos konstitucinės pataisos priėmimo Kongrese. Tą patvirtino ir jo vyriausiasis patarėjas politikai Karlas Rovas, kuris lapkričio 8 dieną duotame interviu televizijos žinių kanalui „Fox News“ sakė: „Jeigu mes norime turėti viltingą ir padorią visuomenę, turime siekti idealo, o idealas yra santuoka, kaip vyro ir moters jungtis“. Tiesa, šios konstitucinei pataisai priimti bus reikalinga stipri vienybė tarp pačių respublikonų kongresmenų – ko jie pritrūko praėjusioje kadencijoje – bei galimo barjerto įveikimas Aukščiausiajame Teisme, kuriam neišvengiamai ieškinį pateiks pataisos priešininkai. Juk Luizianos valstijoje panašus referendumas dėl homoseksualų „santuokos“ uždraudimo buvo surengtas šių metų pavasarį, tačiau jo teigiamą rezultatą užginčijo vietos teismas kaip „antikonstitucinį“.

Pagrindiniai galimi kandidatai užimti Aukščiausiojo Teismo pirmininko postą vietoje pasiligojusio dabartinio pirmininko Viljamo Renkvisto yra Antoninas Skalija ir Klarensas Tomas (prezidento siūlomą Aukščiausiojo Teismo pirmininką turi patvirtinti Senatas, tačiau kol kas Baltieji rūmai oficialiai nieko nekalba apie galimą V.Renkvisto pakeitimą). Abu jie yra žinomi savo krikščioniškomis nuostatomis, palankumu gyvybės ir šeimos gynimui, todėl vieno iš tų teisėjų paskyrimas į šį postą labai sustiprintų „gyvybės kultūros“ pozicijas teisėtvarkoje, kur pastaruoju metu gana aktyviai reiškiasi liberalizmo bei feminizmo ideologijų šalininkai ir šalininkės.

Svarbus katalikų rinkėjų sutelkimas

Katalikų Bažnyčios ganytojai, sveikindami prezidentą Dž.Bušą su sėkme rinkimuose, ragino jį toliau žengti „gyvybės kultūros“ kūrimo linkme, kartu pažadėdami savo paramą šalies problemų sprendimuose. „Rinkimų kampanijoje būdingai partinei retorikai dabar vietą turi užleisti pasirengimas bendradarbiavimui ir partnerystei dėl bendrojo gėrio, - pabrėžė netrukus po rinkimų savo pareiškime Los Andželo arkivyskupas kardinolas Rodžeris Mehonis. Jis teigė, kad visi amerikiečiai turi būti vieningi su šalies vyriausybe ir Kongresu stiprindami tautos moralinius principus, skatindami žmogiškąjį orumą ir šeimų stabilumą bei rodydami solidarumą vargstantiems tėvynainiams.

Filadelfijos arkivyskupas kardinolas Džastinas Rigalis reiškė „pamaldžius gerus linkėjimus“ prezidentui Dž.Bušui po perrinkimo šalies vadovu. „Aš labai vertinu prezidentą už jo pabrėžimą žmogiškosios gyvybės šventumo, ką jis rodė savo pirmojoje kadencijoje, ir raginu jį antrojoje kadencijoje tęsti tai ginant labiausiai pažeidžiamus tarp mūsų“, - nurodė kardinolas. Jis pagyrė Dž.Bušą už nuoseklų tradicinių šeimos vertybių stiprinimą amerikiečių visuomenėje. Ganytojas ragino visus piliečius, nepriklausomai nuo pažiūrų skirtumų, „burtis draugėn ir remti prezidentą“ ypač tuose dalykuose, kurie jo veikloje „yra tikrai geriausi kiekvienam iš mūsų, mūsų šaliai ir pasauliui“.

Prezidento Dž.Bušo, kuris priklauso protestantiškajai metodistų konfesijai, varžovas senatorius Dž.Keris yra katalikas, tačiau jis susilaukė didelės ganytojų kritikos dėl savo liberalumo ir krikščioniškųjų vertybių nepaisymo. Visos šalies mastu katalikų, kurie sudaro 27 proc. JAV elektorato, balsavimas buvo panašus kaip ir bendras vidurkis. Kaip minėta, prezidentas Dž.Bušas gavo 51 proc. rinkimuose dalyvavusiųjų balsų, o Dž.Keris – 48 proc. Tuo tarpu, kaip parodė sociologinės apklausos, Dž. Bušui pirmenybę atidavė 52 proc. katalikų rinkėjų, o 47 proc. balsavo už Dž.Kerį. Tarp protestantų, kurie sudaro 54 proc. JAV elektorato, prezidento Dž.Bušo rėmėjų proporcija buvo didesnė: už jį balsavo 59 proc. protestantų rinkėjų, o už Dž.Kerį - 40 proc.

Jungtinėse Valstijose katalikų rinkėjų dauguma tradiciškai dėl istorinių bei socialinių aplinkybių iki šiol balsuodavo už Demokratų partijos kandidatus. Vienintelis respublikonas politikas, gavęs katalikų rinkėjų balsų daugumą, buvo prezidentas Ronaldas Reiganas. Pirmosios savo kadencijos rinkimuose prezidentui Dž. Bušui taip pat nepavyko surinkti katalikų rinkėjų daugumos – 2000 metais už jį balsavo 48 proc. katalikų. Tai, kad jam lapkričio 2-osios balsavime pagaliau pavyko pasiekti persilaužimą ir surinkti didesnę pusę katalikų balsų, yra didelė sėkmė, galbūt nulėmusi galutinę pergalę praėjusiose rinkimų batalijose. Beje, tie katalikai, kurie savo tikėjimą praktikuoja reguliariai, - bent kartą per savaitę lankosi bažnyčioje, - už prezidentą Dž. Bušą savo balsus atidavė didesne proporcija. Štai svarbiojoje Ohajo valstijoje, kurioje rinkimų rezultatai nulėmė galutinę jų baigmę visos šalies mastu, tarp praktikuojančių katalikų 65 proc. balsavo už Dž.Bušą ir tik 35 proc. – už Dž.Kerį.

Ypač stipriai pasidarbavo mobilizuojant katalikus balsuoti už Dž.Bušą ir kitus gyvybę ginančius kandidatus į Kongresą žinomas sąjūdis „Kunigai už gyvybę“ („Priests for Life“), kurio nariai rinkimų kampanijos metu aplankė tūkstančius parapijų, savo pamoksluose, pasisakymuose, atitinkamų lankstinukų leidyba skatindami tikinčiųjų atsakomybę ir budrumą. Džiaugdamasis rinkimų rezultatais „Priests for Life“ nacionalinis direktorius kunigas Frenkas Pavonas reiškė viltį, kad ateinančių kelerių metų laikotarpiu gal pavyks „pertvarkyti Aukščiausiąjį Teismą ir priimti Kongrese naujus įstatymus, kurie užbaigtų barbarišką aborto smurto procedūrą Amerikoje“. Jis priminė prezidento Dž.Bušo nuostatą, jo reikia stiprinti „gyvybės kultūrą“ ir stengtis, kad į gyvenimą būtų svetingai priimta kiekviena pradėta žmogiškoji gyvybė. „Važiuodamas per Ameriką aš sutikau daugybę rinkėjų, kurie už Dž.Bušą balsavo būtent dėl šios priežasties, - pabrėžė kunigas F. Pavonas. – Jie supranta, kad jokia visuomenė negali laikyti save teisinga ir jokia socialinė programa nebus veiksminga, jeigu ji negalės apgnti mūsų vaikų“.

EPA-ELTA nuotrauka

© 2004 "XXI amžius"