|
Nuo tekintojo iki aktoriaus
Nė vienos cigaretės nesurūkęs 81 metų
panevėžietis jaučiasi sveikas kaip ridikas
Bronius VERTELKA
 |
|
Kažkada puodžių puodžiumi
vadintas Aleksas Valiušis
džiaugiasi gyvenimu
|
Bene vienintelio šalyje keramikos muziejaus Leliūnuose
savininko Vytauto Valiušio tėvas Aleksas neseniai buvo apdovanotas
Senolių klubo padėkos raštu. Taip buvo įvertinta 81 metų panevėžiečio
ilgametė veikla liaudies muzikos kapeloje.
Turėjo rinktis restoraną ar muzikos mokyklą
Aleksas Valiušis gyvena nuosavame name, todėl
draugai ateina pas jį repetuoti. Tada Aleksas į rankas paima saksofoną.
Moka jis groti ir akordeonu, klarnetu, ksilofonu. Pirmasis jo muzikos
instrumentas buvo akordeonas. T.Tilvyčio gatvėje, kurioje tada gyveno
A.Valiuis, jo kaimynas buvo ketvirto pėstininkų pulko kapelmeisteris.
Jis aštuonerių metų vaiką pamokė groti iš natų. Vėliau motina sūnui
nupirko akordeoną, kurį Aleksas iki šiol tebeturi.
Draugauti su muzika rimčiau pradėjo įstojęs i
muzikos mokyklą. Tuo metu jos direktoriumi buvo M.Karka. Aleksas
mokykloje mokėsi trejus metus, tačiau jos nebaigė. Grojantį geležinkelio
stoties restorane pastebėjo M.Karka. Aleksas čia ateidavo norėdamas
užsidirbti. Direktorius jam iškėlė ultimatumą: arba restoranas,
arba mokykla. Vaikinas apsisprendė groti restorane. Uždarbiaudamas
čia jis nepriprato prie taurelės. Dažnai restorano lankytojai mėgdavo
muzikantus pavaišinti. Buvo sutarta, jog jiems dengs atskirą stalą.
Bufetininkė ant jo padėdavo ne svaigalais, bet vandeniu pripildytą
grafiną.
Norėjo patekti dirbti į cirką
Kartą Aleksas su tėvu nuėjo pasižiūrėti gastroliuojančio
cirko Aušra. Jis buvo įsikūręs toje vietoje, kur dabar yra autobusų
stotis. Pakako vieno apsilankymo, kad vaikinas įsimylėtų cirką.
Namuose tarp dviejų obelų ištiesė vielą ir ant jos išmoko apsisukti,
atsigulti bei vaikščioti. O pasidaręs vienratį dviratį juo pradėjo
važinėti po kiemą.
Aleksas turėjo mokyklos laikų draugą Vladą Latvėną,
kuris jau dirbo cirke. Jo rekomenduotas ten dirbti buvo priimtas
ir A.Valiušis. Su cirku vaikinas važinėjo po Lietuvą. Jis vaikščiodavo
ištiesta viela bei važinėdavo vienračiu dviračiu. Atėjus rusams,
cirkas buvo išvaikytas. Žmonės liko be darbo. Vokiečiai Aleksą išvežė
darbams į Vokietiją. Ten pasiteiravus, ką sugeba dirbti, lietuvis
atsakė: Esu cirko artistas.
Taip jis pateko į varjetė. Joje buvo ne tik vaidinama,
bet ir šokama, grojama, dainuojama. Sutriuškinus rusams prie Stalingrado
generolo Pauliaus armiją, cirkas nustojo egzistavęs. Aleksas buvo
paskirtas dirbti į fabriką tekintoju. Vėliau buvo paimtas į rusų
kariuomenę. Joje lietuvis įsitaisė artistu dainų ir šokių ansamblyje.
Grįžęs į Panevėžį, Aleksas kartu su bendraminčiais
bandė vaidinti važinėdami po Lietuvą. Jis susirinkusiems žiūrovams
rodydavo tai, ką buvo anksčiau išmokęs cirke. V.Latvėnui sumanius
grįžti į cirką, Aleksas tapo keramiku.
Buvo pripažintas puodžių puodžiumi
A.Valiušio tėvai ir seneliai buvo keramikai. Duonos
kąsnį jie užsidirbdavo minkydami molį. Pamėgo molį ir Aleksas. Tapo
pripažintu meistru, pelnė devyniolika įvairių diplomų. O vieneriais
metais Šiauliuose buvo pripažintas Lietuvos puodžių puodžiumi.
Kabeliuose, netoli nuo Panevėžio, A.Valiušis turėjo
nusipirkęs sodybėlę, kurioje įsirengė keramikos dirbtuves. Rūpestingas
šeimininkas, kad nebūtų melioracijos griaunami namai suversti į
duobę, keleriems metams apsirūpino malkomis. Vieną naktį pusnuogį
į lauką Aleksą išvijo ugnis. Degė, matyt, nuo pakuros žarijos užsiliepsnojusios
malkos. Ugnis pasiglemžė keramikos dirbtuves ir automobilį Volga.
Panevėžyje A.Valiušis turėjo įsirengęs mažytę
dirbtuvėlę. Joje iš molio žiedė nedidelius keramikos gaminius, juos
parduodavo turguje. Keičiantis ekonominei situacijai, tokie dirbiniai
nebeturėjo paklausos.
Džiaugėsi chirurgo atlikta operacija
Pastaraisiais metais A.Valiušis jautė skausmą
kojose. Vaikščioti turėjo jau su lazdele. Panevėžietis ryžosi operacijai.
Už turėtas santaupas buvo pakeistas vieno klubo sąnaris. Meistriškai
tai padarė chirurgas Šileika. Dabar Aleksui nebereikia atsiremti
į lazdelę.
81 metų A. Valiušis sakė, jog dabar jaučiasi puikiai,
jo širdis plaka kaip devyniolikmečio. Nė vienos cigaretės savo gyvenime
nesurūkęs ir saikingai vartojęs alkoholį senolis, išskyrus klubo
sąnario operaciją, nėra gulėjęs ligoninėje.
Panevėžys
Autoriaus nuotrauka
© 2004 "XXI amžius"
|
