Aukštaitiškoje troboje - melodijos iš visos Lietuvos

Etnografė Gražina Kadžytė „Linksmosios armonikos“ šventę pavadino sielos švente

Jurgio Gaižausko įsteigtu prizu džiaugėsi Utenos etninės kultūros centro „Muzikantai iš pa Utenas“ vadovė Rima Garsonienė

Griežia liaudies muzikantai Kęstutis Čiauška, Kazimieras Streikus ir Kristina Streikutė Audronės Driskiuvienės nuotraukos

Lapkričio 16-17 dienomis Utenos kultūros centre vyko gražia ir prasminga tradicija tapusi kaimo kapelų ir liaudies muzikantų šventė „Linksmoji armonika-2002“. Smagias melodijas grojo beveik trisdešimt kapelų ir pulkas armonininkų. Šventėje dalyvavo visų žinomas kompozitorius, Lietuvos kaimo kapelų patriarchas Jurgis Gaižauskas su savo ištikimąja žmonele Zosele ir vaikaite smuikininke Juste. Keturiuose koncertuose beveik nebuvo pasikartojančių melodijų, ir visi jie baigėsi bendrais kūriniais - Vytauto Juozapaičio „Svetelių maršu“ ir J.Gaižausko „Polka tarp stalų“. Jungtinei kapelai dirigavo ir smagiai savąjį smuikelį čirpino maestro J.Gaižauskas.

Lyg būtum patekęs į tikrą kaimo trobą

Utenos kultūros centro direktoriui, „Linksmosios armonikos-2002“ šventės prodiuseriui Algirdui Palskiui, režisierei Vidai Kairienei, dailininkei Aurinai Paškevičienei bei daugeliui kitų teko iš širdies paplušėti, kad jauku būtų ir žiūrovams, ir dalyviams.
Kultūros centro scena priminė tikrą aukštaitišką kaimo gryčią: kampe - duonkepė krosnis, kvepianti blynais ir rūkstančiu dūmeliu, nes „gaspadorius“ užmiršo atidaryti „juškas“, ant sienų - svogūnų kasos, tolėliau - medinė lova, aptiesta mezginiuotomis marškomis, seni suolai ir kėdės aplink baltutėle drobės staltiese dengtą stalą… Troboje - kaip ir seniau kaime rudens vakarais - virė gyvenimas. Vaikai skaitė pasakas, vijo siūlus nuo krijelių, dalijosi išmintimi, sąmojumi, šmaikščiais pastebėjimais, graudžia lyrika… Viskas - kaip tikrame gyvenime, kurį dar prisimename patys arba apie kurį pasakojo mūsų tėvai ir seneliai. Kultūros centro meno mėgėjų kolektyvų jaunimas neieškojo žodžio kišenėje, bet šnekėjo tik tarmiškai, tik uteniškių šnekta, kaip ir priklauso aukštaičiams „na Utenas“. Kapela keitė kapelą, daina - dainą, žodis - žodį. Laikas niekam neprailgo, nes buvo įdomu, linksma ir gera.
Su Utenos jaunimėliu koncertus vedė į svečius atvykusi geroji Užpalių tetulė Gražina Kadžytė. Ši etnografė, visą Lietuvą skersai išilgai išmaišiusi su kraštotyrinėmis ir tautosakinėmis ekspedicijomis, rado taiklų žodį ir dzūkui, ir suvalkiečiui, ir žemaičiui…

Prizus įsteigė maestro J.Gaižauskas

„Linksmoji armonika“ Utenoje skambėjo jau dvyliktąjį kartą. Kompozitorius J.Gaižauskas, šį rudenį atšventęs 80-ąjį jubiliejinį gimtadienį, buvo įsteigęs prizus. Tai medinės skulptūrėlės su muzikantų ir angelų atvaizdais. Juk muzikantas truputėlį panašus į angelą, nes geba daina, melodija širdį nuraminti ir netyčia per skruostą nusiritusia ašara sielą nuskaidrinti.
J.Gaižausko prizais apdovanoti keturi kolektyvai. Tai Ignalinos muzikos mokyklos vaikų kapela „Nendrelė“ (vadovas Marius Norvaiša), Vilkaviškio kultūros namų kaimo kapela „Vingis“ (vadovas Gintas Turonis), Tomo Kochankos suburta Visagino kultūros namų „Banga“ kaimo kapela „Linksmuolė“, grojusi kapelų muzikos klasiką, ir Utenos etninės kultūros centro muzikantų kapela „Muzikantai iš pa Utenas“ (vadovė Rima Garsonienė).
Daug originalių kūrinių kapeloms sukuria ne profesionalūs kompozitoriai, o patys kapelų vadovai ar dalyviai, nestokojantys kūrybiškumo ir entuziazmo. Klausytojus žavi ir iš liaudies muzikos lobynų paimti ir kapelų grojami valsai, polkos, maršai. Ne veltui mūsų senoliai sakydavo: „Su daina smagiau gyventi“.

Žiūrovai negailėjo plojimų

Utenos gyventojai mėgsta kaimo kapelas. Salėje visos vietos būna užimtos ir bilietėlį gauti koncerto dieną tik per stebuklą gali… Žiūrovai patys ir geriausias, populiariausias kapelas išrenka. Šįmet toks balsavimas už labiausiai patikusią kapelą - lyg repeticija prieš Prezidento rinkimus. Pelnyti žiūrovų palankumą nelengva, nes jokiais pinigais nenuperkamas nuoširdumas, šypsena ar plojimai. Juk kaip smagu, kai scenoje dainuojama daina uždega žiūrovus ir atsiliepia šimtabalsiu choru.
Šįmet žiūrovų prizai atiteko Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelai „Rudenėlis“ (vadovė Aldona Petrulaitienė), balsingų vyrų subūrusiai Vilkaviškio kultūros rūmų kaimo kapelai „Vingis“ (vadovas Gintas Turonis), Varėnos rajono liaudiškos muzikos kapelai „Periodas“ (vadovas Valentinas Taraila) ir jaunatviškumu uždegantiems „Ventukams“ - Ventos muzikos mokyklos vaikų ir jaunimo liaudiškos muzikos ansambliui, vadovaujamam Raimondo Dievino.
Be „gastinčiaus“ uteniškiai neišleido nė vienos kapelos - prizus įsteigė bendrovės, verslininkai, tautodailininkai, laikraščių redakcijos.

Visi kolektyvai - saviti ir originalūs

Utenos muzikos mokyklos vaikų kaimo kapelos pasirodymą paįvairino būrys mažų piemenėlių su dainelėmis, raliavimais ir pamėgdžiojimais. Nuoširdžiais plojimais sutikta Utenos miesto liaudiška kapela „Vygė“, į vieną pynę sujungusi daug populiarių melodijų. Polkas su „pakratymais“ grojo Molėtų laisvalaikio centro muzikantai. Meilę Utenai prisipažino dainingoji „Anykštos“ kapela iš Anykščių. Juozo Vasiliausko suburta garsioji Videniškių kaimo kapela, davusi daugiausia garo populiarioje televizijos laidoje „Duokim garo“, žavėjo dainomis ir žemę drebinančia „Vasiliausko polka“.
„Linksmosios armonikos“ scenoje buvo ir debiutų. Štai „Muzikantai iš pa Utenas“ - Rima, Raimondas ir Aušrinė Garsonai, Valentinas Trainys ir Kazimieras Streikus - pirmiausia išgarsėjo televizijoje, o scenoje - savuose namuose - grojo pirmąkart.
Neįmanoma išvardyti visų kolektyvų… Ypatinga dvasine šiluma ir begaline meile Lietuvai žavėjo Indrelių kapela iš Rygos. Jaunyste spinduliavo studenčiokai - Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“ ir Kauno medicinos universiteto liaudiška kapela „Kanarėlė“. Savo tėvų ir senelių dainas dainavo Šakių laisvalaikio ir pramogų centro kapela, o tauragiškiai, kapelą upelės Jūros vardu pavadinę, klumpakojį šoko…
Iš maestro J.Gaižausko, puikios jo šeimynėlės, iš liaudies muzikantų Napoleono Skeiverio, Rimanto Daubaro, Kęstučio Čiauškos, Kazimiero Streikaus, Prano Ulbino, Danieliaus Tarailos, Vytauto Dagio, Algio Vaitonio ir daugybės kitų į žmonių širdis krito melodijų lietus, padedantis gyventi po rudenišku Lietuvos dangum.
Etnografė G.Kadžytė, pati dalyvavusi renginyje, pasibaigus koncertams, sakė: „Linksmoji armonika“ man, uteniškei, labai svarbus renginys. Armonika mus gali išvesti ir į Europos Sąjungą, nes XIX amžiuje iš Europos į Lietuvą ir atėjo. Nors Rytų Aukštaitija žinoma kaip „peterburgskos“ armonikos regionas, bet ir į Peterburgą armonikos tradicija atėjo iš Austrijos, iš Vienos. Savita, lietuviška tapusios armonikos muzika - europinis paveldas. Lietuvoje muzikantai visąlaik buvo pagerbti. Utenos „Linksmosios armonikos“ šventė savita ir graži. Tai dvasios šventė be varžytuvių ir specialių užduočių. Kiekvienas kolektyvas pasirodo savitai. Šventė garsi visoje Lietuvoje. Daug kas man yra sakę, kad Utenos žiūrovai ypač mėgsta kapelas ir liaudišką jų muziką“.

Rūta JONUŠKIENĖ
Utena

© 2002"XXI amžius"