Atnaujintas 2002 m. gruodžio 27 d.
Nr.97
(1104)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Darbai
Susitikimai
Rinka
Atmintis
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Pirmasis rinkimų ratas baigėsi, bet rinkimai tęsiasi

Šiandien, gruodžio 27 dieną, paskelbus galutinius rinkimų rezultatus, vėl prasidės oficiali pakartotinių rinkimų agitacija. Du kandidatai - dabartinis šalies vadovas Valdas Adamkus ir liberalų demokratų lyderis Rolandas Paksas toliau tęs kovą dėl Prezidento posto.
Išankstiniais duomenimis, daugiausia balsų pirmajame sekmadienį įvykusiame rinkimų rate surinko V. Adamkus. Už jį balsavo 35,31 proc. rinkėjų, R. Paksas, surinkęs 19,82 proc. balsų liko antras. Iš Prezidento rinkimų kovos, likęs trečias ir surinkęs tik 8,36 proc. balsų, pasitraukė Naujosios sąjungos kandidatas Artūras Paulauskas, 1997 metų Prezidento rinkimų finalininkas, bet ne nugalėtojas. Kaip spaudos konferencijoje sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, nė vienam iš kandidatų, sekmadienį vykusiuose rinkimuose nesurinkus daugiau kaip pusės rinkėjų balsų, nugalėtojas paaiškės antrajame rinkimų rate.
1997 metų Prezidento rinkimų pirmajame rate A. Paulauskas buvo gavęs 45,28 proc. balsų, o jo konkurentas V. Adamkus - 27,56 proc. Per antrąjį rinkimų ratą 1997 metų rinkimuose rinkėjai buvo palankesni V. Adamkui. Jis gavo 14 tūkstančių balsų daugiau už konkurentą.
Per pirmąjį šių metų Prezidento rinkimų ratą, kuris vyko, pasak Z. Vaigausko, ramiai, be didelių įstatymų pažeidimų, rinkėjų aktyvumas buvo daug mažesnis nei 1997-aisiais. Šalies vadovą rinko tik kiek daugiau nei 53 proc. rinkėjų. 1997 metais rinkėjų aktyvumas viršijo 71 proc. Antrajame ture dalyvavo dar daugiau - netoli 74 proc. rinkėjų.

V. Landsbergis: burtis į antifašistinį frontą ar rimtai nevertinti išsišokėlio?

Burtis visuomenės jėgoms į plataus spektro antifašistinį frontą ar rimtai nevertinti laikino išsišokėlio? Tokią dilemą Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininkas Vytautas Landsbergis suformulavo apibendrindamas Prezidento rinkimus, Rolando Pakso iškovotą antrąją vietą ir galimybę rungtis antrajame rate. Anot V. Landsbergio, jeigu Lietuvos visuomenės jėgos rimtai žiūri į liberalų demokratų kandidato spurtą ir galimą jo tęsinį, tuomet turi būti reakcija. "Jeigu kyla susirūpinimas dėl agresyvios ir fašistuojančios jėgos veržimosi į valdžią, tai visuomenės atsakas galėtų būti koks nors V. Adamkaus arba Lietuvos antifašistinis frontas, kaip viena galimų reakcijų", - sakė pirmadienį spaudos konferencijoje V. Landsbergis.
Kita vertus, svarstė konservatorių lyderis, "ar sudaro grėsmę demokratijai koks nors vienas laikinas išsišokėlis ir dar įgudęs melagis Nr. 1, su kuriuo neverta rimtai kovoti, pasikliaujant žmonių sveika nuovoka". Jeigu būtų kuriamas toks antifašistinis frontas, V. Landsbergio teigimu, į jį galėtų telktis ir kairiosios, ir centro dešinės partijos."Iš visuomeninių jėgų galėtų telktis labai platus demokratinių jėgų spektras: ir pramonininkai, ir profsąjungos, ir partizanai, ir 16-osios divizijos veteranai. Čia yra daug sąlyčio taškų per tam tikrą grėsmę, kurią įkūnija reichsmaršalo Geringo ereliai", - sakė V. Landsbergis.
Politologiškai V. Landsbergis įžvelgė ir kitokią dilemą. "Ko negali padaryti pinigai, tą gali padaryti didžiuliai pinigai", - citavo V. Landsbergis žinomą posakį, nepamiršdamas ir juodųjų rinkimų technologijų. "Ar gali laimėti pinigai tam tikras svarbias varžybas, ar turi laimėti protas, kultūra, politikos išmanymas, solidus valstybės įvaizdis pasaulyje. Jei taip būtų, tada susiremtų dvi politinės kultūros - viena Europos, kita Azijos ar Eurazijos", - sakė Tėvynės sąjungos pirmininkas. Anot jo, svarbiausia, kad rinkėjai susimąstytų, kas ir iš kur meta tuos didžiulius pinigus.
"Politinis klausimas, kaip Lietuvoje apsiginti nuo pinigų valdžios ir net nuo svetimų, iš kitos šalies ateinančių pinigų valdžios", - klausė V. Landsbergis. Anot jo, valstybė nesugebėjo pareikalauti atsakomybės ir paaiškinimų, iš kur tie pinigai, pilietinė visuomenė silpna, tad tenka pasikliauti tik sveika nuovoka ir tuo, kiek žmonės jos turės.

Socialdemokratai - irgi prieš radikalus

Tuo tarpu Socialdemokratų partija neatmeta galimybės antrajame rinkimų rate paremti V.Adamkaus kandidatūrą. Tai LSDP informacinio centro vadovas G. Kirkilas sakė paaiškėjus išankstiniams Prezidento rinkimų rezultatams, pagal kuriuos antrajame rinkimų rate varžysis dabartinis šalies vadovas V. Adamkus ir liberalų demokratų lyderis R. Paksas. Sprendimą dėl kandidato parėmimo socialdemokratai priims gruodžio 30 dieną įvyksiančiame partijos tarybos posėdyje.
Pasak G. Kirkilo, socialdemokratai negali paremti kraštutinių radikalų. Panašiai kaip ir V.Landsbergiui, jam nepriimtinas antrąją vietą Prezidento rinkimuose laimėjęs R.Paksas. "Ką reiškia fašistinė retorika ir simbolika?", - retoriškai klausė G. Kirkilas, kalbėdamas apie liberalų demokratų partijos taktiką ir atributiką.

Ar jungsis kairieji?

Be to, socialdemokratai jau pirmąją dieną po rinkimų pradėjo kurti planus - iki 2004 metais vyksiančių rinkimų į Seimą susijungti su Artūro Paulausko vadovaujamais socialliberalais. "Pokalbiuose gimsta tokios idėjos. Tikrai rimtai dar nebuvo aptariama, tačiau aš jau girdėjau iš kai kurių socialliberalų tokią nuomonę. Bet kiekviena idėja turi subręsti, kaip mes brandinome tokią idėją - LDDP ir socialdemokratų susijungimą. Ir tai pasirodė labai vykęs politinis žingsnis. Tas pats mūsų laukia iki rinkimų 2004 metais", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Brazauskas. Paklaustas, kiek reali tokia galimybė, kad socialdemokratai ir socialliberalai iki rinkimų susijungs į vieną partiją, socialdemokratų informacijos centro vadovas G.Kirkilas irgi patvirtino, kad tokia galimybė yra visiškai reali.

A. Paulauskas antrajame rinkimų rate parems V.Adamkų

A. Paulauskas ir jo vadovaujama Naujoji sąjunga (socialliberalai) antrajame Prezidento rinkimų rate parems V. Adamkaus kandidatūrą. Tokį sprendimą A. Paulauskas priėmė po konsultacijų su Naujosios sąjungos prezidiumo nariais, parėmusiais partijos lyderio poziciją.
"Aš nenorėčiau, kad mūsų rinkėjas pasirinktų populistinius pažadus ir kandidatą, kuris žada nerealius dalykus. Todėl pasisakau už žmogų, turintį aiškius principus, nuosekliai siekiantį įgyvendinti valstybės tikslus, tęsti pradėtus darbus ir užtikrinti Lietuvos dabartinės politikos tęstinumą", - pabrėžė A. Paulauskas.
Dar prieš sąjungos prezidiumo posėdį Prezidento rinkimus pralaimėjęs A. Paulauskas žadėjo antrajame rinkimų rate tikriausiai remsiąs dabartinį šalies vadovą V. Adamkų. Spaudos konferencijoje A. Paulauskas netiesiogiai, bet gana aiškiai išsakė savo nuostatą. "Nenorėtume, kad mūsų rinkėjas pasirinktų populistinius pažadus ir kandidatus, kurie žada nerealius dalykus. Pasisakytume už tęstinumą politikos ir tų tikslų, kuriuos mes keliame",- kalbėjo A. Paulauskas.
Truputį per 8 proc. balsavusių rinkėjų balsų gavęs ir nuo liberalų demokratų lyderio R. Pakso atsilikęs daugiau kaip 11 proc. A.Paulauskas neslėpė apgailestavimo dėl tokio didelio atotrūkio ir prisipažino tikėjęsis, kad jo konkurencija su buvusiu "naujosios politikos" koalicijos partneriu R. Paksu bus daug aštresnė. Nepaisant to, A. Paulauskas pabrėžė esąs nenusiteikęs dramatizuoti situacijos ir groti gedulo maršų. Anot jo, sunkesnėse situacijose žmonės atsigauna ir turi dirbti. Be to, pergalės ne visada suvienija, o pralaimėjimai dažniausiai suvienija tuos, kurie nori dirbti ir pasiekti gerų rezultatų. Todėl A. Paulauskas užtikrino kol kas negalvojąs apie atsistatydinimą iš partijos vadovo posto ir nesirengiąs daryti jokių greitų, netikėtų sprendimų. "Kaip partijos pirmininkas negavau jokių signalų iš savo partijos narių. Manau, kad tai yra mūsų partinės institucijos reikalas. Mūsų partija yra jauna, bręstanti. Buvo pakilimai, gali būti ir nusileidimai. Tai nėra tragedija, tai ketverių metų darbo rezultatas. Dabar reikia įvertinti padarytas klaidas, mūsų visų galimybes, bet aš nedramatizuočiau šitų įvykių, juo labiau kad panašius savivaldybių rinkimų rezultatus buvo galima ir prognozuoti", - aiškino A. Paulauskas.

Savivaldybių rinkimus pralaimėjęs A.Paulauskas aiškinasi

Socialliberalų lyderio vertinimu, savivaldybių tarybų rinkimai iš esmės nepateikė staigmenų - ten, kur partijos nariai aktyviai dirbo, pasiekta gerų rezultatų Kėdainiuose, Švenčionyse socialliberalų kandidatai surinko balsų daugumą, o Alytuje, Neringoje, Kalvarijoje, Pakruojyje, Šilutėje ir Mažeikiuose liko antri ir gali sudaryti koalicijas su socialdemokratais.
Nusivylę menku rinkėjų aktyvumu, A. Paulauskas ir jo rinkimų štabo nariai viena esminių kampanijos klaidų laiko rinkimų sudvejinimą, nes Prezidento rinkimai iš esmės "uždengė" savivaldybių tarybų rinkimus. Kita klaida - kad kairiojo bloko partijos nesugebėjo iškelti vieno stipraus kandidato, taip "išbarstydamos" savo rinkėjų balsus. A. Paulausko nuomone, jam palankių rinkėjų nuostatos buvo panašios į tų, kurie balsavo už socialdemokratų kandidatą Vytenį Andriukaitį bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos lyderę Kazimierą Danutę Prunskienę. Dar viena svarbia klaida politologas Lauras Bielinis, dirbęs R.Paulausko rinkimų štabe, pabrėžė buvus tai, kad A. Paulausko apsisprendimas kandidatuoti buvo labai vėlyvas. "Liko labai mažai laiko užvesti rinkimų kampanijos mechanizmą, ir kai tik jis įsibėgėjo, kampanija baigėsi", - apgailestavo politologas.

R. Paksas viliasi už V. Adamkų nebalsavusių rinkėjų paramos

R. Paksas dėl paramos antrajame rinkimų rate tarsis su visomis politinėmis jėgomis, išskyrus tas, už kurių nutįsęs "Williams" šleifas. Liberalų demokratų rinkimų štabo nariai pirmadienį tikino žurnalistus, kad būtent dėl šių konsultacijų jų lyderis R. Paksas negalėjo atvykti į spaudos konferenciją. Svarstydami, kokių rinkėjų balsai jiems gali atitekti antrajame rate, liberalai demokratai tikisi, kad didžioji dalis V. Adamkaus neparėmusių rinkėjų - o tai maždaug du trečdaliai balsavusiųjų - parems R. Paksą. Pasak Liberalų demokratų rinkimų štabo vadovės Dalios Kutraitės, ir balsavimo rezultatai, ir rinkėjų pasyvumas liudija didelį žmonių nusivylimą dabartine situacija ir tais, kurie yra politinėje valdžioje. "Kita vertus, kaip rodo pirmosios rinkimų nakties nuotaikos, valdžioje esantys yra pasirengę visomis priemonėmis išlaikyti tą vadinamą stabilumą, kurį mes galėtume pavadinti "pelkiniu stabilumu",- komentavo D. Kutraitė. Jos vertinimu, tai, kad tiek žmonių balsavo už R. Paksą, partija priima kaip permainų troškimo išraišką.
D.Kutraitė skundėsi "pirmosiomis rinkimų nakties nuotaikomis", pabrėždama, kad "labai aštrus R. Pakso puolimas ir kaltinimas būtais ir nebūtais dalykais rodo, kad vis dėlto šitas rinkimų turas gerokai gali apkartinti šventines nuotaikas". Liberalų demokratų atstovai teigia, kad R. Paksui kabinamų populisto ir fašisto etikečių skaičius "yra tiesiog proporcingas" augančiam rinkėjų pasitikėjimui R. Paksu. Anot politikų, dėl šios priežasties tokia puolimo tendencija iš esmės nuteikia džiaugsmingai.
Liberalai demokratai sakėsi esą patenkinti ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatais. "Pasirodėme neblogai, respublikos mastu esame 4-6 vietoje. Daugumoje savivaldybių mūsų kandidatai gavo po 3-5 mandatus ir dabar galės pasimokyti, kad po ketverių metų laimėtų rinkimus", - sakė rinkimų štabo vadovės pavaduotojas savivaldybių rinkimams Henrikas Žukauskas.

Pagal Eltą

© 2002"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija