Atnaujintas 2002 m. gruodžio 27 d.
Nr.97
(1104)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Aktualijos
Darbai
Susitikimai
Rinka
Atmintis
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Bažnytinis „Prisikėlimo“ choras negali nejausti „sergančios širdies plakimo“

Vieną lapkričio sekmadienį Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia buvo pilnutėlė tikinčiųjų, kurie dalyvavo sumos choro “Prisikėlimas” kūrybinės veiklos penkmečiui skirtoje sakralinės muzikos valandoje. Po erdviais Dievo namų skliautais iškilmingai skambėjo L. van Bethoveno, kun. B.Andriuškos, H.Nybergo, G.F.Hendelio, prieškario Lietuvos kompozitoriaus J.Gaubo, rusų kompozitoriaus A.Grečaninovo, kitų kūriniai.
Per penkerius metus “Prisikėlimo” choras, vadovaujamas maestro Prano Jurkonio, giedojo per 300 kartų arba maždaug po 60 kartų kasmet. Kolektyvo repertuare - per 200 įvairių giesmių ir didesnės apimties kūrinių. Tai L. van Bethoveno, F.Šmidto, V.A.Mocarto, G.F.Hendelio, H.Nybergo, Č.Sasnausko, S.Šimkaus, J.Naujalio, J.Tallat-Kelpšos, J.Švedo, K.Kavecko, A.Mikulskio, P.Jurkonio ir kitų liturginės giesmės, psalmės, harmonizuoti kūriniai. Repetuota bemaž tūkstantį kartų vienuolikoje Kauno vietų.
Bažnytinis choras susikūrė 1997 metų vasarą Kauno Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios atstatymo komiteto sprendimu. Vienas pirmųjų šio mišraus kolektyvo choristų - buvęs Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos narys, centrinio šaulių vyrų choro “Perkūnas” dalyvis, dabar garbės šaulys bei Šaulių muziejaus direktorius Vytautas Zenkus prisimena, kaip jam tekę įtikinėti komitetą, jog geresnio vadovo ir chorvedžio už profesionalą P.Jurkonį jis nesurasiąs. Išties po dalykiško pokalbio abejonių neliko. Netrukus Atstatymo komitetas priėmė, rodos, teisingą sprendimą: patyrusiam chorvedžiui P.Jurkoniui – tuometiniam šaulių centrinio vyrų choro “Perkūnas” meno vadovui – pasiūlyta sukurti chorą. Dainuoti bažnytiniame chore entuziastų tikrai netrūko: repetuoti giesmių iškart atėjo būrys perkūniečių, grupė medikių iš Kauno akademinių klinikų choro “Kanklės”, vėliau kolektyvo gretas papildė dainininkai iš kitų miesto meno kolektyvų. Tai dažniausiai saviveiklininkai iš kolektyvų, su kuriais P.Jurkonis anksčiau yra dirbęs. Repetuoti atėjo ir entuziastai pagal kvietimus spaudoje bei skelbimus prie atstatomos bažnyčios. Dainuoti chore traukė brangi Tautos šventovė, kuri ilgus sovietmečius buvo alinta ir nusiaubta, ypač kai čia veikė viena didžiausių Lietuvoje įmonių – Radijo gamykla, vėliau pavadinta “Banga”. Pirmosiomis savaitėmis į repeticijas, kurios iš pradžių vyko J.Jablonskio gimnazijos patalpose, susirinko net kelios dešimtys vyrų ir moterų. Žmones, be abejo, čionai traukė ir ta žinia, kad po kelių mėnesių – lapkričio 9-ąją – buvo numatyta koncelebruoti pirmąsias šv. Mišias ir šventinti naująjį altorių.

Ar dirbti už „ačiū“ - nusikaltimas?

Doc. dr. Genovaitė Jusaitienė

Vasaros viduryje Pasvalio rajono žmones nustebino žinia: rajono valdyba iš Pasvalio ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigų atleido gydytoją Antaną Matulą, praeitos kadencijos Seimo narį, išrinktą Pasvalio–Panevėžio rinkimų apygardoje Nr. 47, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką, 1991-1995 metų Pasvalio miesto Tarybos pirmininką, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narį. Atleidimas buvo derinamas net tris kartus (liepos 15-ąją, liepos 29-ąją ir rugpjūčio 19-ąją). Atleidimo motyvas - už „ačiū“ ligoninėje dirbanti doc. dr. Genovaitė Jusaitienė ligoniams išrašinėjo kompensuojamųjų vaistų receptus. Šis motyvas neįtikino žmonių. Rajono laikraštyje „Darbas“ vienas po kito pasipylė straipsniai, ginantys ir gydytoją A.Matulą, ir doc. G.Jusaitienę.
Ūkininkas Bernardas Šakėnas rašė: „Negaliu abejingai stebėti, kaip mūsų valstybės ar rajono valdininkai - dažniausiai dominuojančios politinės grupuotės - priima nepamatuotus sprendimus, kurie paralyžiuoja demokratiją, užtemdo sveiką protą, o dar blogiau - sukelia visuomenės nestabilumą, nepasitikėjimą valdžia. Juk kompensuojami vaistai buvo išrašomi Pasvalio rajono ligoniams, kuriems jų labai reikėjo, kurie turėjo teisę juos gauti, ir pacientai tuos vaistus gavo. Pačios mūsų visuomenės pinigais suteikta galimybė žmonėms išgyventi ar pagerinti savo sveikatą, įsigyjant kompensuojamus vaistus, yra skandinama biurokratizmo, netolerantiškumo, netobulų įstatymų liūne“.
Su kartėliu pacientų vardu rašė Stanislava Tamutienė: „Ar galima „teisti“ žmogų, kuris aukoja savo laisvalaikį, savo jėgas be atlygio ir suteikia žmogui šviesą? Jeigu ne gydytoja doc. Genovaitė Jusaitienė, prieš devynerius metus pastebėjusi mano ligą ir suteikusi skubią pagalbą, mano gyvenimas būtų tamsa… Ir kiek tokių, kaip aš, pasvaliečių lenkia galvas prieš šią moterį! Mums be galo skaudu, kad ji liko taip pažeminta mūsų rajono žmonių rinktos valdžios vyrų“.

„Užuovėja“ nušluosto bėdžių ašaras

Motinos ir vaiko pagalbos centro „Užuovėja“ pedagogė psichologė Genovaitė Barzdienė

Prabėgo pusmetis, kai Panevėžyje veikia Motinos ir vaiko pagalbos centras „Užuovėja“. Jis yra įsikūręs Beržų gatvėje, prie pat rajono policijos komisariato.

Abejingųjų nebuvo

Centro projektą parengė rajono policijos komisariato nepilnamečių reikalų inspektorė Irina Vaitekūnienė. Kilnų policijos pareigūnės sumanymą rėmė rajono policijos vadovas Sergejus Smirnovas. Buvo išspręstas patalpų klausimas - centrui tiko stovėjęs tuščias garažas. Patalpų remontui lėšų skyrė Atviros Lietuvos fondas. Išlaikyti centrą apsiėmė rajono savivaldybė.

Linkėjo sulaukti kuo mažiau klientų

Konkursą centro darbuotojos vietai užimti laimėjo Genovaitė Barzdienė. Ji turi anuomečių Panevėžio pedagoginės muzikos mokyklos bei Šiaulių pedagoginio instituto baigimo diplomus. Moteriai teko dirbti mokytoja, darželio auklėtoja. Iš Panevėžio rajono kilusi G.Barzdienė žino, kokia sunki yra bedarbės dalia. Tą ir pačiai teko patirti.
G.Barzdienė, priimta dirbti pedagoge psichologe, pati sprendė, kokiomis spalvomis dažyti sienas, iš labdaros gautais baldais apstatė kambarį. Apsirūpinant dėvėtais drabužiais, apavu, vargo nepatyrė. Irgi daug iš labdaros gavo. Motinos ir vaiko pagalbos centro atidaryme dalyvavęs rajono meras Alfredas Pekeliūnas linkėjo jame kuo mažiau klientų turėti.