Laimingas
buvo, kai birbyne grojo
AA Kazimieras Skebėra (1894 01 12 2003 03 17)
 |
Kazimieras Skebėra |
Kovo 17 dieną Vilniuje mirė vienas
seniausių Lietuvos Kazimierų, karštas patriotas, literatas, Stalino
gulagų kankinys Kazimieras Skebėra.
Šį pasaulį K.Skebėra išvydo 1894 m. sausio 12 d. Ukmergės apskrityje,
Musninkų valsčiuje, Kaimynų kaime, bežemio pusininko pastogėje.
Labai mylėjo savo brangiąją mamą, gimtinę, savo tautą ir visus
žmones. Rašto ir skaityti išmokė garsusis daraktorius Juozapas
Vingrys.
Piemenavo, bernavo, buvo kalviu, batsiuviu, šikšniumi, mokiniu,
mokytoju, studentu ir lektoriumi, gatvių grindiku, akmenų tašytoju,
Nepriklausomybės kovų savanoriu, sukilėliu. Senatvėje vaikų
aukle ir net 20 metų - katorgininku. Neįsivaizduojamas šio žmogaus
darbo stažas 69 metai.
Artimai pažinojo šviesiausius lietuvių tautos žmones: Vydūną,
Maironį, Vaižgantą, A.Jakštą-Dambrauską, Igną Jurkūną-Šeinių,
J.Jablonskį, P.Leoną, M.Katkų, P.Rimšą ir kitus.
Grįžęs iš Sibiro tremties K.Skebėra daugelį metų gyveno Širvintų
rajone, pietiniame Žirnajų ežero pakraštyje prigludusioje Bagdyšių
kaimo trobelėje. Dirbo atsitiktinius darbus, talkino, pozavo skulptoriui
V.Aleksandravičiui kuriant lietuvių kalbos patriarcho Jono Jablonskio
paminklinį portretą. Dirbo archeologų kasinėjimo darbus.
1988 metais gautą katorgininko kompensaciją 30 tūkst. rublių
(tuomet tai buvo dideli pinigai) paaukojo Vytauto Didžiojo universitetui
savajai Alma Mater.