Karaliukai
ir trintukai
Gana prieštaringai vertinamas
visuomenėje rašytojas Vytautas Petkevičius, buvęs Sąjūdžio veikėjas,
aktyvus LDDP Seimo narys, vadovavęs net Nacionalinio saugumo komitetui
ir savo metu pakankamai šlovinęs partijos vadą, dabar baigia rašyti
knygą apie Lietuvos kelią nuo Sąjūdžio iki dabartinių laikų. Knygos
pavadinimas iš anksto pasako jos turinį Durnių laivas. Na,
o partijos vado rašytojas nebešlovina ir teigia, kad A.Brazauskas
kur kas daugiau savo, o ne valstybės kišene rūpinasi. Aišku, V.Petkevičius,
taip teigdamas, neatrado jokios Amerikos. Tai žinoma visiems,
net ir tai inercinei daugumai, vis dar tebelaikančiai jį kažkokiu
beveik mistiniu Lietuvos statybininku, racionaliu pragmatiku.
V.Petkevičius priminė vieną seną arabų patarlę, kodėl taip yra.
O ta patarlė sako: Jeigu pavogsi kupranugarį, pagaus ir pakars.
Nuvarysi bandą, su tavimi ves derybas. Užimsi kaimą, tave išrinks
karaliumi. Rašytojas atkreipė dėmesį, jog rūpinimasis savo ir
savo naujosios žmonos kišene ypač išryškėjo per dabartinio Premjero
ir buvusio Prezidento machinacijas, leidžiant dar tuomet ne žmonai
K.Butrimienei privatizuoti Draugystės viešbutį. Dabar gi,
tapusi faktiškai bene pirmąja Lietuvos dama, Kristina Brazauskienė
jau šneka apie viešbučio pardavimą. Aišku, už šimteriopai didesnę
kainą. Anot V.Petkevičiaus, Draugystės kaina per keletą metų
pakilo 2000 proc.! A.Brazauskas ką reikia patepa, taip nutildo,
nes turi aplinką, kuri buvo suformuota dar tarybiniais laikais,
ir jį palaiko. Karaliuku tapo dar tuomet, kai reikėdavo vežti
kyšius į Maskvą. Ir toji tradicija išliko iki šių laikų. O partija
tyli ir nesipriešina, nes ten dauguma trintukai, tokie kaip
J.Bernatonis ar V.Andriukaitis, dauguma tokių. Vieni sėdi kaip
peliukai, olandiškame sūryje prasigraužę urvelį, ir tyli, kiti
niekur be reikalo nepajudina piršto (
). Ir apskritai jokios Socialdemokratų
partijos nėra. Ar galite man pasakyti nors vieną partijos sprendimą,
kuris atitiktų socialdemokratų internacionalo idealus? Yra A.Brazauskas
ir jo trintukai, - be gailesčio savo bendraminčius talžo V.Petkevičius
(Atgimimas, 2003 05 23-29). Buvęs partijos bičiulis rėžė iš
peties. Aišku, per daug nieko naujo nepasakydamas ir jokių minties
klondaikų neatradęs. Tai įprasta buvusio ir iš esmės išlikusio
Aparato elgesio norma. Tokie žmonės, tegu jų ir ne tiek jau daug
(nesinori apibendrinti ne visas aparatas, kuriam iš tiesų ne
taip jau lengva norint pasukti jaunos valstybės mašiną teisingu
keliu), vis dar gyvena gaujos įstatymais, vienas kitą palaikydami.