"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį    Nr.1 (1)

PRIEDAI






TŪKSTANTMEČIO PRADŽIOS KATAKLIZMAI IR ŠVIESULIAI

Rytų astrologija, kurią dažniausiai prisimename metų sandūroje, pranašauja mums likimą ir pagal tai, kokiu metų laiku ir kuriais metais esame gimę. Indų aiškiaregiai sukūrė testus, pagal kuriuos, pasakius tikslią žmogaus gimimo datą, nustatomi jo buvusio gyvenimo duomenys – gimimo vieta Žemėje, laikas, užsiėmimas, lytis ir net kiek iš viso gyvenimų jis gyvenęs.
Europietiškos astrologijos pranašai remiasi Zodiako ženklais, kitaip sakant, tam tikrais planetų judėjimo dėsniais, kurie paprastai mirtingajam ne visada įkandami. Gali būti, kad laikyti paslaptyje tokį pranašavimo meną yra patogu: iš to tūkstančiai, o gal milijonai žmonių pasaulyje pelnosi duoną.
Prie visų tų „šamanų“ pridėkime dar ir Michelį Nostradamą – XVI amžiuje gyvenusį anglų pranašautoją, kuris neva numatė pasaulio pabaigą ir įspėjo rugsėjo 11-osios teroro aktus Amerikoje, daugelį katastrofų bei revoliucijų vos ne tūkstantmečiu į priekį …
Visokie astrologai ir pranašai yra puikiai įvaldę įtaigos meną. Dangaus kūnų judėjimą per dvylika žvaigždynų jie perkelia į žmogaus vystymąsi. Rytų astrologai, sudarinėdami vadinamuosius gyvulinius kalendorius, tam tikrų gyvūnų savybes simboliškai perkelia (psichologai sakytų projektuoja) į asmenybę. Tuomet kiekvienam smalsu: ar jos man tinka, ko galiu iš jų pasimokyti, o gal to gyvio charakteris išpranašaus man ateitį, likimą ir pan. Kartu gudriai paliekama apsisprendimo laisvė: nori klausykis tokių pranašavimų, nori – ne, nori gyvenk pagal budizmo išminčius, nori – pagal europietišką žvaigždžių nužymėtą kelią, nori – iš viso mesk tuos horoskopus į šalį.

Pranašai irgi klysta

Iš tiesų, – žmogus laisvas pasirinkti. O jeigu mes savo apžvalgoje padarytume tokią prielaidą ir 2001-ųjų pasaulio įvykius suvertume ant kinietiškojo "gyvulinio" kalendoriaus virvutės?
Iš karto galima pastebėti: praėjusieji Gyvatės metai ne visiškai pateisino pranašų spėliones. Jie tvirtino, kad 2001 metai – išminčių ir filosofų klestėjimo laikotarpis, audringai kūrybai, fantastiškiems atradimams, senoms problemoms spręsti, save tobulinti ir pažinti palankus laikas. Tai politinės išminties metas. Kita vertus, „gyvatiški“ agresyvūs veiksmai turėjo atnešti agresoriui tik nuostolius ir pralaimėjimą.
Jeigu šiuos spėjimus vertinsime pasaulio mastu, tai akivaizdu, kad Gyvatės metai ne visuomet atitiko pranašų prognozes. Jie netapo nei išminčių, nei kūrėjų klestėjimo metu. Nebuvo atlikta fantastiškų atradimų, išskyrus tai, kad lapkričio 25-ąją viena JAV kompanija paskelbė sukūrusi žmogaus embriono kloną. Dirbtinio žmogaus kūrimo bandymus griežtai pasmerkė Vatikanas.
Niekur nedingo ir senos problemos: Artimuosiuose Rytuose dar labiau įsižiebė žydų ir palestiniečių konfliktas, Balkanuose atsirado nauji etninių nesutarimų židiniai, pradėjusi rusenti taikos Šiaurės Airijoje viltis taip ir nespėjo virsti realybe. Savo nagus išskleidė tarptautinis terorizmas (tai atskira kalba). JAV ir toliau stojo prieš vadinamąją Kioto sutartį, pagal kurią siekiama užkirsti kelią globaliam atšilimui. Metų pabaigoje JAV oficialiai pranešė, kad pasitraukia iš 1972 metais pasirašytos priešlėktuvinės gynybos sutarties (PGS), tokiu būdu sukeldamos visuomenės nerimą dėl galimos branduolinės konfrontacijos. Prieš pat Kalėdas socialinė ir politinė krizė apėmė Argentiną - vieną didžiausių Amerikos žemyno valstybių. Galų gale 2001-ieji nešykštėjo nei tragedijų, nei katastrofų, nei praradimų.
Bet – iš pradžių apie tai, ką vertintume teigiamai.

Geros valios magija

Popiežius Jonas Paulius II po šių Naujųjų metų paskelbė kreipimąsi, pavadintą taip: „Nėra taikos be teisingumo, bet nėra ir teisingumo be atleidimo“. Gili mintis. Ir nors Šventasis Tėvas turėjo galvoje kovą su terorizmu, šią jo sakrališką mintį galima pritaikyti ir kitiems 2001 metų įvykiams ir reiškiniams.
Kas galėjo pagalvoti, kad baisi tragedija JAV rugsėjo 11-ąją virs ne tik nuožmiu teroristų persekiojimu ir jų organizacijos sutriuškinimu, bet ir atvers vartus netikėtai šiltiems buvusių ideologinių priešų santykiams.
Kas galėjo tikėtis, kad su dideliu vargu 43-uoju JAV prezidentu išrinktas ir sausio 20 dieną inauguruotas Džordžas Bušas, priešingai savo radikaliems nusistatymams prieš Rusiją, pasisuks veidu į buvusius sovietus ir pavadins V.Putiną geriausiu savo bičiuliu…
Savaime tokia draugystė dar nieko nereiškia: praeis JAV ir sąjungininkų antitalibiškas įkarštis ir buvę draugai vėl atsidurs priešingose barikadų pusėse. Bet 2001-ieji tuo ir unikalūs, kad Rusija ir JAV parodė pasauliui, jog susikalbėti gali net ir branduoliniais ginklails apsiginkalvę priešai. Vašingtono ir Maskvos suartėjimas, nors ir žengiantis po kovos su tarptautiniu terorizmu vėliava, nors ir pakankamai demonstratyvus bei atraktyvus, parodė gerą pavyzdį daugybei priešiškų stovyklų, grupuočių, valstybių: susikalbėti galima ir būtina.
Pajudėjusio traukinio nesugebėjo sustabdyti net Amerikos užsispyrimas kurti savo Nacionalinės priešlėktuvinės gynybos sistemą (NPGS). Atlikti penki šių sistemų bandymai. Rusija kaip tik gruodžio viduryje, kai JAV pareiškė vienašališkai pasitraukianti iš PGS, paskelbė padidinanti 2002 m. karinį biudžetą naujiems ginklams kurti ir pirkti. Netrukus V.Putinas palaimino naujo branduolinio povandeninio laivo nuleidimą į vandenį.
Belieka pridurti, kad Maskva nenustojo kartojusi esanti prieš NATO plėtrą į Rytus, tačiau tai darė su kur kas mažesniu įkarščiu negu prieš Rugsėjo 11-ąją. Dar daugiau: Rusija sutiko būti įtraukta į NATO struktūras, pažadėjus, kad kai kuriems aljanso tarybos sprendimams ji turės veto teisę. Maskvoje ėmė girdėtis vis daugiau viltingų balsų, kad Rusija kada nors gali tapti tikrąja NATO nare…
Gali būti, kad tai tik vaikiškas žaidimas „į kaimynus“. Bet bent jau sužaisti kaimyniškus draugiškus santykius – šiais laikais reikšmingas faktas. Pirmiausia – Lietuvai. Juk būtent Vilniuje gegužės pabaigoje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija, kuri lyg davė startą neabejotinam Lietuvos priėmimui į aljansą, ir tai gali būti paskelbta jau šiemet, lapkričio mėnesį Prahoje. Šias viltis dar labiau sustiprino JAV ir Rusijos suartėjimas, pragmatiški Maskvos ir Briuselio santykiai. Argi bereikia įrodinėti, kad tarptautinės atmosferos atšilimas yra naudingas ir visų europinių skersvėjų centre esančiai Lietuvai?..

„…nėra ir teisingumo be atleidimo“

Ir vis dėl to grįžkime prie niūriųjų Gyvatės metų įvykių.
Svarbiausias jų – Rugsėjo 11-osios tragedija Niujorke ir Vašingtone, 111 dienų užsitęsusi teroristinės organizacijos „Al Qaida“ vadeivų medžioklė, talibų pozicijų Afganistane bombardavimas.
Visą šią juodą tarptautinio gyvenimo paletę dar labiau nutamsino spalio viduryje pradėjęs plisti juodligės užkratas, po kurio laiko savo baisią grimasą parodęs ir Vilniuje. Žmonėse ėmė sklisti dar baisesnės epidemijos – baimės, nepasitikėjimo, įtarumo – sporos. To, matyt, teroristai ir laukė. Tačiau jų užmačioms nebuvo lemta išsipildyti: visuomenė įrodė esanti atsparesnė už bet kokį mėginimą ją supjudyti, išardyti. Azijietiškos gyvatės nuodams buvo rastas priešnuodis.
Tačiau, kaip paprastai, gėris be blogio neegzistuoja. JAV, smogusios teroristams ir talibams, neišvengė ir šimtų nieko nekaltų žmonių gyvybių. Aklas kerštas pagimdė naujo keršto troškimą. 2001-aisiais pasaulis, užsibrėžęs išrauti su šaknimis terorizmą, teužčiuopė tik vieną šaknelę – O. bin Ladeno ir talibų dvasinio vadovo mulos Muchamado Omaro vadovaujamą grupuotę, kuri išsaugojo savo geluonį.
Ir vėl prisimename po Naujųjų pasakytus Šventojo Tėvo žodžius, kad „…nėra ir teisingumo be atleidimo“. „Terorizmas savo tikslais išnaudoja ne tik žmones, bet ir Dievą“, – teigė kreipimesi Popiežius. Bet greta pasmerkimo egzistuoja ir atleidimas. Būtent šito žiaurus 2001-ųjų pasaulis ir stokojo.

Globalistai užkūrė laužus…

Artėjant metams prie pabaigos, Islandijoje gyvenanti pranašė Voelven (tikroji pavardė Sigridur Klingerberg) islandų laikraštyje „Vikan“ spėjo, kad 2001-aisiais pasaulio ekonomiką užgrius neramumai ir svyravimai fondų biržose, tarptautinė finansų rinka taps labai nestabili, atskiros valstybės ir pasaulio organizacijos patirs sukrėtimus.
Praėjusių įvykių mozaika parodė, kad pranašė buvo arti tiesos. Balandį Kanados Kvebeko mieste įvykęs 34 Amerikos regiono valstybių susitikimas virto tikru košmaru: antiglobalistai miestą pavertė sudaužytų vitrinų, padegtų automobilių, riaušių nuniokotų gatvių vieta. Jie protestavo prieš didžiausios pasaulyje laisvosios prekybos zonos nuo Aliaskos iki Ugnies Žemės paskelbimą.
„Globalizuojant“ pasaulio ekonomiką, milijonai Žemės gyventojų skęsta skurde. 2,8 mlrd. žmonių, tai yra beveik pusė, gyvena mažiau kaip už du JAV dolerius per dieną, o penktadalis tenkinasi vos 1 doleriu. Tuo tarpu vidutinės pajamos penktadalyje pasaulio valstybių yra 37 kartus didesnės negu penktadalyje skurdžiausių.
Globalizacijos priešininkai tvirtina, kad ji skatina skurdą, o šis savo ruožtu – terorizmą. Iš pirmo žvilgsnio, turtingose arabų šalyse visuomenė taip diferencijuojasi, kad skurdžių dalis tampa absoliuti, ir būtent iš šio lūšnyno atsiranda kažkieno finansuojami ir apmokomi teroro aktų vykdytojai. Kas gali paneigti, kad tokioje terpėje įsiveisė ir baisioji Rugsėjo 11?
Liepos 22-ąją Genujoje G-8 grupės šalių vadovai trijų dienų susitikimą baigė įsipareigoję imtis konkrečių veiksmų suteikti pagalbą skurdžiausioms pasaulio šalims. Per antiglobalistų sukeltas riaušes vienas žmogus žuvo. Viršūnių susitikimas nedavė atsakymo, kaipgi toliau bus dalijamas pasaulis – į skurdųjį ir turtingąjį?
Spalį Šanchajuje įvykęs Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonominio bendradarbiavimo forumo viršūnių susitikimas taip pat „nuslydo paviršiumi“. JAV valia buvo priimta antiteroristinė deklaracija, o ekonominės problemas buvo tarsi pamirštos.
Liepa, Bona. Po atkaklių derybų beveik 200 šalių pasirašė vadinamąjį Kioto protokolą, kuris įpareigoja šalis sumažinti šiltnamio efektą sukeliantį dujų išmetimą. JAV, kurios 1997 m. ir inicijavo tokią sutartį, dabar demonstratyviai pasitraukė į šalį tvirtindamos, kad Amerikos kompanijos nesutinka finansuoti tokių projektų. Kaip vertino apžvalgininkai, šis Vašingtono poelgis tik papildo diskriminacinę jo globalizacijos politiką. Parasčiau tariant, savi marškiniai arčiau kūno…

Gyvatės nuodai – be priešnuodžių

Galbūt ir atsitiktina, tačiau įvykiai Afganistane sutapo su Izraelio ir palestiniečių santykių paaštrėjimu. Dabar sunku pasakyti, kas buvo kieno katalizatoriumi. Vieni analitikai teigia, kad būtent JAV palaikoma Izraelio politika arabų atžvilgiu pagimdė talibų terorizmą. Kiti tvirtina, kad antiteroristinė operacija įžiebė dar vieną, nuo 1967 m. karo didžiausią žydų ir palestiniečių susipriešinimą.
Visiška jų santykių krizė prasidėjo rudenį, kai Izraelio pajėgos nužudė keletą palestiniečių lyderių, o radikalios jų organizacijos surengė kruvinus teroro aktus Jeruzalėje ir kitose vietose.
Gruodžio 13-ąją Izraelis oficialiai paskelbė nutraukiąs santykius su palestiniečių lyderiu Jasiru Arafatu. Šis tiesiog buvo įkalintas žydų apsuptame Ramalache ir net neišleistas į šv. Kalėdų apeigas Jeruzalėje. 2001 metai taip ir baigėsi po kruvinu dviejų senų Šventosios Žemės tautų nesantaikos ženklu.
Dabar niekas jau ir nebekalba, kad tarp jų kada nors gali atsinaujinti taikus dialogas. 2000-ųjų liepą Vašingtone nutrūkusios Izraelio ir Palestinos vadovo J.Arafato derybos, pasirodo, buvo ne tik trumpo atokvėpio ir pozicijų derinimo laikotarpis, bet ir pasiruošimas dar pagilinti šią prarają, žiojėjančią nuo pat Izraelio valstybės paskelbimo 1948 m. Beje, palestiniečių lyderis vis dar tikisi 2002 m. paskelbti ir Palestinos valstybę, tarsi šis aktas pats savaime numalšintų pusšimtį metų liepsnojančią ugnį.

* * *

Taip jau atsitiko, kad vos ne visi juodieji Gyvatės metų įvykiai susispietė antrojoje metų pusėje. Netgi rugsėjį įvykę rinkimai kaimyninėse šalyse Estijoje ir Lenkijoje vienur grąžino į valstybės vadovo postą buvusį sovietinį vadovą, kitur – į valdžią kairiuosius. Jeigu dar pridėsime ir Lietuvoje vyriausybę užvaldžiusius buvusius komunistus, visas Baltijos regionas, neišskiriant turbūt nė Latvijos, pateko į „rausvąją zoną“.
Kažin, ar visa tai galime priskirti gudriajai ir nuodingajai Gyvatei. Kiekviename gyvyje, ar jis astrologų pranašavimų taikinys, ar paprasčiausias žmogus, derinasi juodos ir baltos spalvos.
Gali būti, kad 2002-ųjų simbolis Arklys (ar Žirgas) turi daugiau tauresnių bruožų. Betgi viskas priklauso nuo mūsų pačių: kaip mes sutarsime, kaip padėsime artimam, kiek mumyse yra to gerumo ir noro padaryti save ir pasaulį šviesesnius.

Česlovas Iškauskas

© 2002 "XXI amžius"

 

Karo iškankinti Afganistano vaikai

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija