Atnaujintas 2004 birželio 2 d.
Nr.42
(1245)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Tarptautiniam katalikų esperantininkų kongresui artėjant

Esperanto tarnauja katalikybei

Liepos 3-10 dienomis Kretingoje, Šv. Antano kolegijoje, vyks 57-asis tarptautinis esperantininkų katalikų kongresas. Jį organizuoja Tarptautinė esperantininkų katalikų sąjunga (IKUE), įkurta 1910 metais (būstinė yra Romoje). Kongrese dalyvaus trylikos valstybių atstovai, iš viso per 170 esperantininkų. Tai pirmas tokio pobūdžio renginys Lietuvoje. IKUE dvasios tėvas – Prahos arkivyskupas Miloslavas Vlkas, buvęs Europos vyskupų konferencijos pirmininkas. Kongresą Lietuvoje globoja vyskupas Jonas Boruta ir arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Šią katalikų esperantininkų veiklą rėmė Palaimintasis Jurgis Matulaitis. Pateikiame jo straipsnio „Esperanto na uslugach katolicyzmu“ vertimą iš lenkų kalbos. Straipsnis buvo išspausdintas 1926 m. balandžio 18 d. katalikų laikraštyje „Gazeta Kościelna“. Per dešimtmečius daug kas pasikeitė. Kai kurie faktai pasenę, bet Palaimintojo mintys apie esperanto naudą, taip pat apie kai kurių katalikų nusiteikimą tarptautinės kalbos atžvilgiu yra aktualios ir šiandien.

Yra žinoma, kad tarp daugybės tarptautinių kalbų projektų, tik esperanto kalba geriausiai atlieka šį vaidmenį. Šiandien sunku būtų rasti tokią vietą pasaulyje, kurioje žmonės nežinotų, kas yra esperanto. Esperanto kalba dėstoma daugelyje mokyklų, ją vartoja ir prekyboje, keliaujant bei bendraujant su įvairių tautų, kalbančių skirtingomis kalbomis, žmonėmis. Mielai ją vartoja maištaujantys žmonės, kuriems visos priemonės, padedančios platinti jų idėjas, yra geros. Todėl esperanto kalbą vartoja ir komunistai, ir socialistai, ir bedieviai, laisvamaniai, masonai, Mozės pasekėjai, sektantai ir kt. Tai nenuginčijamas faktas. Tačiau katalikai dar yra atsargūs. Įvairūs maištininkai per esperanto kalbą užsispyrusiai siekia savo tikslų. Katalikai dažnai kažko laukia, tarsi bijodami susitepti esperanto kalba. Blaiviai mąstant, dirbtinė kalba pati savaime jokių idėjų nereiškia. Tik būdama bendravimo priemone ji gali išreikšti tautines, rasines ir religines idėjas. Priklauso nuo to, kas ir kaip esperanto vartoja. Esperanto – pats geriausias dirbtinės tarptautinės kalbos projektas. Labai kvaila būtų nenaudoti kalbos vien dėl to, kad ją sukūrė žydas. Mums svarbiausia, kad esperanto gali atnešti didelę naudą visai katalikybei.

Taigi reikia pripažinti, kad esperanto gali tarnauti ne tik ekonominiam ar tarptautiniam bendravimui, bet ir religijai. Ateistinių, antireliginių, antikrikščioniškų elementų veiklos fone katalikai negali likti abejingi ir būti nuošalyje. Katalikai privalo naudoti tą patį ginklą (esperanto), kad galėtų paralyžiuoti priešiškų jėgų veiklą ir susikalbėti su kitų tautų vienminčiais broliais. Šia kryptimi kai kas jau daroma. Jau leidžiami du garsūs katalikų žurnalai.

Pirmasis – „Espero Katolika“ („Katalikų viltis“). Tai mėnesinis žurnalas, kurį Paryžiuje redaguoja kun. Georges Ramboux. Šis leidinys – Tarptautinės esperantininkų katalikų sąjungos, kuriai priklauso ir lenkai, spaudos organas. Jau keletą kartų jame buvo išspausdinti lenkų autorių straipsniai, pvz, apie konkordatą. Balandžio numeryje pasirodė išverstos „Švč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo valandos“. Toks bendradarbiavimas keičia negerą nuomonę apie Lenkiją, padeda pateikti objektyvią medžiagą. Žurnalas platinamas visame pasaulyje. Redakcija yra Paryžiuje (Kun.G.Ramboux, 5, Rue Bayard, Paris 8). Ten pat yra ir sąjungos būstinė (F-ino M.Laroche, 55, Rue de Vaugirard, Paris 6).

Antrasis leidinys, kuris išeina du kartus per mėnesį, vadinasi “Katolika Mondo“. Tai Katalikiškojo internacionalo (IKA) leidinys. Leidinio tikslas – platinti taikos tarp tautų idėjas, remiantis katalikų mokymu ir rašytiniais dokumentais. Žurnale paliečiamos ir socialinės problemos. Vienas lenkų klebonas yra šio dvisavaitinio leidinio bendraredaktorius, nes būtina pateikti gerą nuomonę apie Lenkiją, o lenkų katalikai privalo žurnalą skaityti ir taip pat siųsti redakcijai straipsnius, teisingai atspindinčius Lenkijos įvykius. (Lenkų kun. J.Zielionka, dabartinis Lenkijos esperantininkų katalikų dvasios tėvas, mano, kad tai pats kun.J.Matulaitis, – vertėjo pastaba).

„Katolika Mondo“ turi priedą jaunimui „La juna batalanto“ („Jaunasis kovotojas“). Šio priedo redakcija – Londone: K.Mayer, London, 16, Red. Lion Square), būstinė Elberfelde Vokietijoje (kun. Wachowski, 25 Feldstrasse, Elberfeld, Germanio). Prenumeratos kaina – 4 zlotai. Ją galima siųsti paštu P.K.O. Nr. 190.809.

Kadangi esperantinio judėjimo nebegalima sustabdyti, o tikėjimo priešai esperanto vartoja savo tikslams, mes, katalikai, privalome remti katalikiškus esperanto laikraščius bei tarptautines katalikiškas organizacijas, kad atremtume ateistinę veiklą.

Aš, straipsnio autorius, įsitikinau, jog ir lenkai neturi būti nuošalyje nuo esperanto. Pavyzdžiui, pernai Paryžiuje vyko 10-asis katalikų esperantininkų kongresas, kuriam vadovavo IKUE. Kongrese aptarta ir katalikiška pasaulio spauda. Dalyviai pasisėmė daug naujų žinių. Vienas pranešimas buvo ir iš Lenkijos. Ką gi apie mus galvotų ir kalbėtų, jeigu mes ten nedalyvautume?

Šiemet Spa mieste vyks 11-asis kongresas, skirtas jaunimo katalikiškosioms organizacijoms pasaulyje. Būtų gerai, kad ir lenkai perskaitytų pranešimą šia tema. Jau užsirašė pranešėjai iš Anglijos, Belgijos ir Prancūzijos. Organizatorių ir „Espero Katolika“ redakcijos adresas tas pats.

X.J.M. (kun. Jurgis Matulaitis)

Iš lenkų kalbos išvertė Laurynas Skūpas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija