Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Kultūra
Mums rašo
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pažaislio vienuolynas vertas UNESCO prieglobsčio

Pažaislio vienuolynas iš paukščio skrydžio Kęstučio Jurelės (ELTA) nuotrauka

Kauno marių pusiasalyje jau tris šimtmečius stovintis baroko perlas – Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis vertas būti kandidatu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą – įsitikinę meno žinovai, sunerimę dėl šio unikalaus objekto išlikimo.

„Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis pirmiausia kalba apie Lietuvos kaip valstybės aukštą kultūros lygį. Tačiau pastaruoju metu jaučiamas vis didėjantis suinteresuotų institucijų – pirmiausia Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) – abejingumas šiam tikrai unikaliam sakralinio meno paminklui. Geriausiai tai liudija faktas, kad šiais metais restauravimui KVAD kelintąsyk neskyrė prašytų lėšų Pažaislio vienuolyno pietinio bokšto restauravimui, kurio avarinę būklę konstatavo jau ne viena komisija“, – praėjusį ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė šio ansamblio tyrinėtoja, Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto docentė, humanitarinių mokslų daktarė Laima Šinkūnaitė. Menotyrininkė atkreipia dėmesį, jog šis baroko ansamblis „netilpo“ ir į Lietuvos tūkstantmečio programą, nors čia yra unikalios meno vertybės, tiesiogiai susijusios su jubiliejine 2009 metų Lietuvos vardo paminėjimo data. Tai vienuolikos sienų tapybos paveikslų ciklas, vaizduojantis šv. Brunono iš Kverfurto misiją Lietuvoje.

Granitiniame Vilnojos parke – naujos skulptūros

Lietuvių skulptoriaus Algirdo Kuzmos darbas „Kryptis“

Vilnojos ežero krantą ir čia veikiantį Akmens skulptūrų parką papuošė dar aštuonios granito skulptūros. Ketvirtadienio vakarą ant Vilnojos ežero kranto paskelbti trijų geriausių darbų autoriai, išrinkti slaptu simpoziumo uždarymo svečių balsavimu.

Pirmąją vietą ir Aukso diplomą pelnė svečias iš Kanados – skulptorius Antonijus di Guljelmas už savo darbą „Spoksojimas į dangų“. Sidabro diplomas ir antroji vieta atiteko italų skulptoriui Lukai Dzupeliui už dvi skulptūras „Kartu“. Bronzos diplomas ir trečioji vieta pripažinta vieninteliam šiame simpoziume dalyvavusiam lietuviui – skulptoriui Algirdui Kuzmai už tęstinį darbą „Kryptis“.

Į Ukmergę sugrįžo „Vilkmergė“

Paminklas „Lituania Restituta“ Ukmergėje Autorės nuotrauka

„Čia aš – Vilkmergė. Aš augu ir džiaugiuosi Šventosios vingiais, senuoju piliakalniu, bažnytėlių bokštais, žaliais šilais, glamonėjančiais mano žemę, darbščiais miesto ir kaimo žmonėmis, linksmais vaikų veidais. Mano gyvenimas šiame sename mieste kartu su jumis prasideda ankstyvą rytą ir baigiasi vėlyvą vakarą. O naktimis aš klaidžioju, ieškau ir budinu, kad visi prisikeltumėte naujiems darbams, puoštumėte savo miestą ir mylėtumėte...“ – šiais žodžiais prasidėjo šventinės skulptūros „Vilkmergės sugrįžimas“ atidengimas prie paminklo „Lituania Restituta“.

Poezijos pavasario-2005 atgarsiai Sielos žiedlapiai Salomėjai

Eiles skaito Daiva Čepauskaitė

Juk poezija ateina iš žydėjimo. Vyšnios, jazmino, salomėjiškųjų alyvų. Niekas ir niekada nesukūrė ko nors gražaus, kas sušildytų skaitančiojo ir klausančiojo širdį, jeigu jo sieloje nežydi žiedas. Jeigu ten, mažytėje trapaus ir laikino kūno bažnytėlėje, visados niūrus bevystančių žolynų ruduo. Kasmet į Lietuvą ir į „baltą miestą“ Kauną atlekia Poezijos pavasario paukštė, prieš 41 metus pakilusi iš dailininko Stasio Krasausko ir poeto Justino Marcinkevičiaus rankų, ir mes – nors ir užgulti nesibaigiančių darbų, rūpesčių – pakeliame akis nuo žemės, nuo kasdienės duonos riekės ir žvelgiame į žydėjimą. Į amžinai žydintį Poezijos medį. Eilėraštį. Įeiname į Maironio namų sodą pažiūrėti, kaip gražiai ir amžinai ten žydi Maironis, Radauskas, Miškinis, Salomėja Nėris, Vytautas Mačernis... Poezijos pavasarį norisi palyginti su upe, susidarančia iš mažesnių upelių ir šaltinių, kurie neša meno atgaivą ir eilėraščio grožį, kol susilieja į Santaką Maironio muziejaus senojo sodno žalioje tyloje.

Buvo teatro geroji dvasia

Žymaus kino, teatro aktoriaus ir režisieriaus Vaclovo Blėdžio 85-mečiui pažymėti jo talento gerbėjai rinkosi į Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos J.Miltinio palikimo studijų centrą. Minėjime dalyvavo V.Blėdžio žmona Nijolė ir sūnus Leonas, J.Miltinio dramos teatro aktoriai. Veikė dokumentų paroda „V.Blėdžiui-85“.