|
Amžinai
šiuolaikiška krikščionybė
Šiandien mes save laikome modernios visuomenės
nariais. Tačiau po modernumo skraiste pastebimi ir destruktyvūs
reiškiniai. Pirmiausia tai krikščioniškųjų vertybių laikymas trukdžiu
kelyje į pažangą. Visur stengiamasi pabrėžti, kad Bažnyčia pagal
įstatymą atskirta nuo valstybės ir mokykla nuo Bažnyčios. Argi
Bažnyčios nariai nėra savo valstybės piliečiai? Bažnyčia yra tiesiog
tikinčiųjų piliečių bendruomenė ir jos nariai turi visas teises
ir pareigas dalyvauti savo valstybės gyvenime ir valdyme, remdamiesi
savo pasaulėžiūra. Paplitusi nuomonė, kad tikėjimas yra tik privatus
reikalas ir juo tegalima remtis uždarame asmeniniame gyvenime. Tik
sąlyginai mes visus reikalus skirstome į privačius ir viešus. Iš
tikrųjų gyvenimas yra vientisas. Žmogus negali vienais įsitikinimais
vadovautis namuose, kitais viešumoje. Uždarius namų duris pasaulėžiūra
nesikeičia.
|