Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Pozicija
Rinka
Sveikata
Visuomenė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Augalų žydėjimas – ir džiaugsmas, ir rūpestis

Genovaitė BALIUKONYTĖ

Alergologė dr. Brigita Šitkauskienė Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Pasaulyje daugėja žmonių kenčiančių nuo įvairios kilmės alerginių susirgimų. Kaip teigia Kauno medicinos universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytoja alergologė- klinikinė imunologė, docentė Brigita Šitkauskienė – alergija dažniausiai atsiranda dėl žmogaus veiklos.

Žiedadulkės gali būti alerginės ligos priežastimi

Soduose, laukuose – pats žydėjimas. Pabudusi ir suvešėjusi gamta kviečia ja pasidžiaugti. Deja, šiuo grožiu gėrėtis gali ne visi. Alergiški žiedadulkėms, sergantys šienlige ir astma žmonės pačiu gražiausiu metų laiku dažnai pasmerkti tūnoti namuose, vengti pasivaikščiojimų. Alergenais gali tapti įvairios medžiagos, esančios žmogaus aplinkoje. Šiltuoju sezono metu didžiausi alergenai yra žydinčių augalų mikrosporos (žiedadulkės). Todėl sužydėjus sodams ar kitiems augalams ypač kenčia nuo jų žiedadulkėms jautrūs ir sergantys alergine sloga ar kitomis alerginėmis kvėpavimo takų ligomis. „Ore skraidančios žiedadulkės gali būti kelių alerginių ligų priežastimi: šienligės, alerginės astmos, alerginio konjunktyvito arba tapti ūmaus atopinio dermatito, dilgėlinės priežastimi, – sako alergologė B. Šitkauskienė. – Lietuvoje alergiją dažniausiai sukelia medžių (lazdynų, ąžuolų, beržų, juodalksnių, tuopų, šermukšnių), miglinių šeimos žolių ir javų (motiejukų, šunažolės, eraičinų, pašiaušėlio, miglės, rugių, avižuolės, dirsės ir kitų varpinių augalų), piktžolių (balandūnės, pelynų, varpučio, balandos) žiedadulkės. Įkvėpus žiedadulkių arba joms patekus ant akių, vokų, burnos gleivinės kyla alerginis uždegimas.“

Šienligės simptomai

Susirgus šienlige žmogų ima varginti įkyri sloga, čiaudulys, iš nosies tekantis vandeningas sekretas, kutena ir niežti nosį, gerklę, akių vokus. Akys ašaroja, bijo šviesos, parausta. Kartais atsiranda odos bėrimų, pakyla temperatūra, gali atsirasti epizodinių traukulių. Šie simptomai pasireiškia tik augalų žydėjimo metu ir ore sklandant žiedadulkėms, kurios lengviau į orą pakyla šiltomis saulėtomis, sunkiau – lietingomis dienomis.

Šienligė, kaip ir kitos alergijos, dažnai yra paveldima liga, persiduodanti iš kartos į kartą per genus. Ši liga, pasak alergologės B. Šitkauskienės, turi daug požymių. Visi šie požymiai nėra susiję su peršalimu ar virusine kvėpavimo takų liga. Jie pasireiškia tik augalų žydėjimo metu. „Lietuvoje šienligės simptomai vargina net apie 20 procentų gyventojų, – teigia gydytoja. – Sezono metu geriausiai jie jaustųsi būdami prie vandens telkinių (pavyzdžiui, jūros). Aplinkoje, kur daugiau drėgmės, ore sklandančių žiedadulkių mažiau. Jei nėra tokių galimybių, tai patartina sandariai uždaryti namų ir butų duris bei langus, vėdinti kambarius tik uždengus langus sudrėkintu audeklu, nevėdinti miegamojo paryčiais, kai žiedadulkės, prisisotinusios vandens iš aukštesnių atmosferos sluoksnių, leidžiasi žemyn. Vaikštant lauke saugoti akis nuo žiedadulkių akiniais nuo saulės.

Venkite „piktų“ augalų

Kartais alergiją gali sukelti ir rečiau alergizuojantys augalai, kai pasireiškia kryžminės reakcijos. Pavyzdžiui, pelynai arba kiečiai sukelia kryžmines reakcijas su ramunėlėmis, ramunėmis, gerberomis ir kitais kryžmažiedžiais. Alergiją gali sukelti ne tik augalų žiedadulkės – kartais jos simptomai pasireiškia vos prisilietus prie braškių, rūtų, pastarnokų, primulių, atogrąžų augalų lapų. Tokia alergija vadinama kontaktiniu arba fitoalerginiu dermatitu. Dažniausiai jį sukelia augaluose esanti medžiaga psoralenas. Ypač pavojingas yra laukinis barštis. Jis gali sukelti fototoksines bei fotoalergines reakcijas. Iš pradžių prisilietus prie tokio augalo oda tik parausta ar patinsta. Vėliau atsiranda pūslelių, šašų, oda ima pleiskanoti, niežėti. Šie reiškiniai, pasak gydytojos, ryškesni tiesioginio kontakto su alergenu vietose. Po kiekvieno pakartotinio kontakto su alergenais, kuriems organizmas yra jautrus, simptomai kartojasi. Savijautą dar labiau gali pabloginti ir kontaktas su vandeniu bei odą dirginančiomis medžiagomis (skalbimo milteliais, cheminiais valikliais, balikliais). Siekiant išvengti alergijos simptomų, pirmiausia reikia vengti kontakto su alergenais ir apsaugoti odą nuo ją dirginančių medžiagų.

Cheminės medžiagos gali būti pavojingos

Dažniausiai alergija cheminėms medžiagoms pasireiškia alerginiu kontaktiniu dermatitu. Kontakto su alergenu vietoje oda parausta, paburksta, gali atsirasti bėrimas, tą vietą pradeda niežėti. Sunkesniais atvejais reakcija gali išplisti ir pasireikšti ne tik kontakto vietoje, nes alergeną pirštais galima pernešti ant veido ar kitos kūno dalies. Panašiai pasireiškia ir iritacinis kontaktinis dermatitas. Nors jis yra nealerginės kilmės, gali pasireikšti bet kuriam iš mūsų, jeigu oda paveikiama stipriai dirginančia medžiaga – tirpikliu, skalbimo milteliais, šarmais ar rūgštimis.

Mūsų aplinkoje cheminių medžiagų yra labai daug, tačiau ne visos jos vienodai dažnai sukelia alergiją. Pasak alergologės B. Šitkauskienės, dažniausiai kontaktinę alergiją sukelia nikelis, kobaltas, chromas, įvairūs stabilizatoriai ir konservantai, guma, vietiškai vartojami antibiotikai. Kaip rodo alergologijos centre atliktų tyrimų rezultatai, kas penktas čia tirtas dėl įtariamo kontaktinio dermatito žmogus buvo jautrus nikeliui. Jautrių nikeliui moterų yra keturiskart daugiau negu vyrų. Daug žmonių yra jautrūs kosmetikoje naudojamoms medžiagoms (parabenui, kvepalams, parafenilendiaminui). Renkantis kosmetines priemones pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, ar jų sudėtyje nėra netoleruojamų ir alergiją sukeliančių komponentų.

Kartais kontaktinė alergija pasireiškia ne iškart, o tik odą paveikus saulės spinduliams. Tai vadinamoji fotoalergija. Taip gali pasireikšti veido, kaklo, rankų dermatitas dėl antiseptikų, esančių muile, arba dėl kremo su ultravioletinių spindulių filtrais.

Gyvūnai irgi gali alergizuoti

Alergišką žmogų ir namuose gali kankinti sloga, prasidėti sinusitas, akių uždegimas. Dėl alerginės slogos, pasak gydytojos, kalti kartais būna ir naminiai gyvūnėliai. Tokia alergija gali atsirasti ne iš karto, o po ilgesnio kontakto su gyvūnu. „Apie 20-30 proc. žmonių, sergančių astma bei alergine sloga, reaguoja (yra jautrūs) į naminių gyvūnų epidermį“, – teigia gydytoja B. Šitkauskienė. Kačių ir šunų epiderminiai alergenai yra dažniausi. Tačiau alergines ligas gali sukelti ir karvių, jūrų kiaulyčių, žiurkių, pelėnų, triušių, naminių paukščių alergenai. Stipriausi alergenai slypi gyvūnų kailyje, silpnesni – seilėse bei šlapime. Kad pasireikštų alergijos požymiai, nebūtina liestis prie gyvūnėlio – šių alergenų yra būsto aplinkoje. Net ir nelikus gyvūnėlio, dar pusę metų ligoniui gali būti ligos simptomų, nes alergenų lieka balduose, kilimuose, ant grindų. Manoma, kad trumpakailių šunų alergenai mažiau įjautrina nei ilgaplaukių. Katės alergenai yra tirpūs vandenyje, tad dažnai maudant katę galima sumažinti jos alergiškumą.

Jautresni alergijai žmonės gali būti alergiški ir kitiems gyvūnams. Arklio šeriai įjautrina ne tik jojikus, bet ir kitus asmenis per čiužinius, į kuriuos dedama arklio šerių. Karvės epidermiui jautrūs ne tik jas prižiūrintys ūkininkai. Jų epidermio gali būti gyvūno seilėse, šlapime ir net mėsoje. Naminių paukščių alergenų gali būti jų plunksnose ir ekskrementuose. Blogai vėdinant būstus, šių alergenų daugėja.

Kaip nustatyti alergiją ?

„Dažnai kontaktinės alergijos priežastį nustatyti nesunku, specialūs tyrimai net nereikalingi, – sako gydytoja B. Šitkauskienė. – Bėrimas išnyksta, kai nebūna kontakto su alergenu, ir vėl atsiranda net ir po trumpo kontakto su juo. Taip pat nyksta ir kvėpavimo takų alerginiai simptomai išėjus iš aplinkos, kurioje yra alergeno. Kai alergijos priežastis neaiški, atliekami specialūs diagnostiniai tyrimai, kurie padeda nustatyti, kokiam alergenui yra įsijautrinęs organizmas.“

Kaip daromi odos mėginiai

Atliekant alerginius odos dūrio mėginius, alergeno, kuris, manoma, sukelia alergijos simptomus, užlašinama ant vidinio dilbio paviršiaus bei specialia adatėle atliekamas negilus dūris pro alergeno lašelį. Alergeno, kuriam įsijautrinęs organizmas, vietoje oda parausta, susidaro papulė, ją ima niežėti. Mėginius atlieka ir vertina gydytojas alergologas.

Konkrečią cheminę medžiagą, sukėlusią dermatitą, gali padėti nustatyti odos lopeliniai mėginiai. Ant specialios lipnios juostos dedami nedideli alergenų kiekiai iš standartizuotų alergenų rinkinio ir paruoštas mėginys užklijuojamas pacientui ant nugaros arba vidinio dilbio paviršiaus. Po 48 valandų lopelinį mėginį, kaip ir odos dūrio mėginį, vertina gydytojas specialistas.

Odos mėginius galima atlikti ne tik su standartiniais alergenais, bet ir su kitais produktais, kurie, manoma, galėjo sukelti alerginę reakciją. Todėl einant pas alergologą galima jų atsinešti.

Pravartu žinoti, kad visi odos mėginiai atliekami nesant aktyvių alergijos požymių ir kurį laiką nevartojus vaistų nuo alergijos. Tačiau žinotina ir tai, kad odos mėginiai ne visada gali padėti nustatyti alergijos priežastį.

Kaip gydyti alerginę slogą ir kitas alergijos formas?

Pirmiausia reikėtų vengti kontakto su alergenais, kuriems nustatytas įsijautrinimas ir kurie kontakto su jais metu sukelia alergijos simptomus. Kaip tik todėl būtina įsidėmėti gydytojo rekomendacijas, kaip išvengti kontakto su alergenais ir kokius vaistus vartoti, esant alergijos simptomams.

Specialistės teigimu, atsiradusi alergija cheminėms medžiagoms ar kitiems aplinkos alergenams savaime išnyksta labai retai. Dažnai ji trunka visą gyvenimą. Pasiekti gerų rezultatų ir išvengti alergijos simptomų galima tik vengiant kontakto su medžiagomis, kurioms esate alergiški.

Specifinė imunoterapija – tai gydymo būdas, kuris leidžia keisti natūralią ligos eigą. Pagal schemą alergeno injekuojama po oda ar skiriama lašeliais po liežuviu palaipsniui didėjančiomis dozėmis, kol sukeliama imuninė tolerancija, t.y. kontakto su alergenu metu simptomų nebeatsiranda. Šis gydymo būdas yra ypač tinkamas sergant šienlige ar nuolatine alergine sloga, taikomas specializuotuose alergologiniuose centruose.

Kaip elgtis sergant alergine liga?

• Vengti žydinčių pievų, nenupjautų vejų (ypač saulėtą ir vėjuotą dieną), taip pat kontakto su augalais, sukeliančiais alergiją, nevalgyti alergizuojančių vaisių ir daržovių, (esant alergijai lazdyno žiedadulkėms, alergija gali būti ir riešutams, jautriems ąžuolo žiedadulkėms – negerti konjako).
• Nepjauti žolės, nevartyti šieno pačiam ligoniui, nemiegoti ant šieno (žolę nupjauti iki žydėjimo).
• Nesinaudoti ventiliatoriais ir neatidaryti mašinos langų važiuojant mašina (tinka efektyvūs filtrai). Saulėtą dieną (ypač po vidurdienio) uždaryti langus ir duris.
• Vartoti homeopatinius vaistus ar vaistažolių preparatus tik įsitikinus, kad jų sudėtyje nėra alergizuojančių augalų. Nenaudoti vaistažolių kremų, augalinės kosmetikos, nuovirų.
• Vėdinti kambarius tik anksti ryte ar vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios (vėdinant ant langų uždėti sudrėkintą audeklą).
• Kasdien valyti kambarius drėgna šluoste.
• Lauke būti su akiniais, nosies vidų patepti apsauginiu tepalu.
• Parėjus iš lauko, pasikeisti viršutinius drabužius, nosį ir akis nuplauti vandeniu.
• Atostogauti ar gyventi vietovėse, kur mažiau žiedadulkių (pavyzdžiui, prie jūros).
• Vengti vabzdžių įgėlimų.
• Negyventi prie orą teršiančių gamyklų, transporto magistralių.
• Vengti iškylų gamtoje ir nerūkyti žydint augalams.

© 2008 „XXI amžius“