|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Juozas Keliuotis apie Salomėją Nėrį (Tęsinys. Pradžia Nr. 50)
Juk kiekvienas jaunas žmogus yra erotinė būtybė, ilgisi meilės ir ją vienokiu ar kitokiu būdu pergyvena ir dar neturėdamas konkretaus meilės objekto. Tokia būsena dar natūralesnė kūrybos žmonėms, turintiems išlavėjusią vaizduotę, karštesnius ir gaivališkesnius jausmus. Ir daugelis poetų yra sukūrę stiprių erotinių kūrinių, neturėdami realaus meilės objekto ir nepatirdami realių abipusinės meilės pergyvenimų. Literatūros istorikų ir kritikų bandymai kiekvienam erotiniam eilėraščiui žūtbūt rasti konkretų objektą neretai neturi rimto pagrindo. Jei tokių klaidų daro literatūros istorikai ir kritikai, tai ką jau kalbėti apie eilinius skaitytojus: šie tai jau būtinai braunasi į poeto intymiausiąjį gyvenimą ir žūtbūt kiekvienam erotiniam eilėraščiui randa" jo įkvėpėją". Dėl to poetai ir poetės aplipdomi" masėmis meilužių ir susidaro įspūdis, kad jie visada esti baisūs ir nesuvaldomi donžuanai, paleistuviai, niekuo kitu savo gyvenime neužsiėmę, kaip tik mylėję, gundę, suvedžioję, bėgę iš meilės į meilę, patys kentėję ir kitus privertę pergyventi baisiausias meilės kančias. Tokiu pagrindu ir apie Salomėjos Nėries meiles kuriamos vis naujos ir naujos legendos, kurių daugelis, mano nuomone, yra pramanytos ir į jas kritiškai nepažvelgus gali susidaryti visiškai klaidingas, fantastiškas poetės gyvenimo ir asmenybės vaizdas. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |