2009 m. gruodžio 31 d.
Nr. 93
(1785)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Meilė pasidaugina

Brangūs Broliai ir Seserys,

Kalėdų žinia ragina mus pažvelgti vienas kitam į akis, ragina žmogaus sieloje atpažinti Dieviškąją kibirkštį, kuri šaukiasi būti pamatyta, priimta ir išvaduota. Išvaduota nuo kasdienių rūpesčių, nuo kivirčų ir baimių, nuo nepasitikėjimo ir nevilties. Išvaduota, idant išgyventų begalinę Dievo Meilę, atėjusią ir pasilikusią tarp mūsų. Tuomet atvira ir tyra širdimi prisiartinsime prie Dievo Meilės šaltinio ir apsčiai iš Jo pasisemsime.


Sudie, senieji, sveiki, Naujieji!

Baigiasi 2009-ieji, Lietuvos tūkstantmečio metai - prieš tūkstantį metų prasidėjęs Lietuvos krikščioninimas atvedė mus į Europą. Europos Komisijos sprendimu mūsų senoji sostinė Vilnius šiemet gavo Europos kultūros sostinės titulą. Tačiau tik nedaugelis Lietuvos piliečių dalyvavo šių įvykių renginiuose, nedaugelis tinkamai įvertino šio įvykio ir jiems skirtų renginių reikšmę. Dar daugiau, šie istoriniai ir dabarties įvykiai buvo sumenkinti pačios valdžios. Paskelbus vadinamąją krizę buvo mažinamos visos renginių programos, o subankrutavus Lietuvos oro linijoms Lietuva tapo atskirta nuo pasaulio – turistai į Lietuvą patekti galėjo tik didžiulių pastangų dėka. Daugelis kultūros ir meno atstovų mato prarają, į kurią ritasi valstybės ignoruojama lietuviška kultūra. 2009-aisiais Lietuvą drebino vadinamosios krizės (nieko bendro neturinčios su pasauline krize) pasekmės: nesurinktos įplaukos į biudžetą, padidinti mokesčiai, sumažinti uždarbiai, į gatvę vejami darbuotojai, antikonstituciškai mažinamos pensijos, socialinės pašalpos.


Dvasinių turtų vertė

Mielieji, nuoširdžiai sveikinu visus, sulaukus Viešpaties užgimimo iškilmės.

Šventosios Kalėdos kasmet atneša šviesios vilties, gerumo, skatina tarpusavio supratimą. Jėzus, ateidamas pas mus, atneša malonę ir šviesą, sustiprina ir padrąsina. Dvasinė šviesa išsklaido vidinę tamsą, o tada nelieka vietos nuodėmei, ir iš gyvenimo traukiasi blogis. Tai nutinka, kai brangiausią Kalėdų svečią – Kristų priimame į mūsų pastoges, atveriame Jam širdis. Taip Kalėdos tampa dvasinio atsinaujinimo ir vilties laiku.


UŽGIMĖ  IŠMINTINGOJI  MEILĖ

Mieli broliai kunigai, brangūs tikintieji. Šiandien dar kartą išgirskime angelo žodžius: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2, 10–11).

Girdėjome daug pažadų, kuriais ne kartą esame nusivylę, tačiau suprantame, jog tik meilė tiesai, išmintis ir sunkus darbas bei teisingas gyvenimas su didele kantrybe, atneša laimę ir tikrąjį džiaugsmą. Šiandien, kuomet gyvenimas pateikia išmėginimo egzaminą, ypač svarbus gilus tikėjimas ir išmintingi kasdienybės žingsniai.


Ramybė Jums, Dievo mylimi žmonės!

Koks nuostabus linkėjimas Jėzaus Gimimo šventėje šiais tokiais neramiais laikais! Sesės ir Broliai, Dievo mylimais žmonėmis Jus visus šiandien vadina Šventasis Raštas: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ (Lk 2,14).

Bet ar visada šventėse galime jausti ramybę, džiaugsmą? Sena legenda pasakoja, kad tą Jėzaus Gimimo naktį angelų giesmė nutrūko, nes vienas angelas staiga nutilo. Rodos, ką reiškia dangaus kareivijų būriuose vienas balsas? Bet tobulybei kenkia ir mažiausias trūkumas. Susirūpinęs angelų vyresnysis griežtai paklausė to angelo: „Kodėl tu nutilai?“ O angelas atsakė: „Giedojau ‚garbė Dievui aukštybėse!‘, bet apie ramybę žmonėms nebegalėjau giedoti. Kaip galiu giedoti neteisybę? Juk mačiau, kad nėra ramybės pasaulyje: visur karas, žudynės, neteisybės, siaubas ir baimė. Kokios skriaudos ir kokia neapykanta! Netgi šeimose žmonės piktai ginčijasi ir mušasi. Su kokia neapykanta, kokiais piktais žodžiais ir net kumščiais puolamas kitaip galvojantis žmogus! Nėra žemėje ramybės tarp žmonių ir negaliu apie tai giedoti“.


Dievas gimsta paprastume

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Sveikinu Jus šventų Kalėdų proga ir linkiu naujai pažvelgti į Kalėdų slėpinį bei priimti neįkainojamą Dievo dovaną – pasaulio Gelbėtoją Jėzų Kristų. Sunkmečio paženklintame pasaulyje nuskamba pilni paguodos žodžiai: „Šiandien jums gimė Išganytojas!“ Nors išganymas reiškia išgelbėjimą Dievui veikiant, tačiau Dievo veikimas jokiu būdu nepakeičia atsakingo mūsų veikimo, bet kviečia į bendradarbiavimą ir bendrystę.


Kad kiekvieno namuose būtų jauku, vyrautų santarvė, meilė, o iš to gimtų viltis

Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audriaus Juozas Bačkis linki susirinkus prie šventinio stalo užmiršti nepriteklius ir sunkumus, apdovanoti artimuosius meile ir viltimi. „Užmirškime visą tą blogą, kurį girdime, užmirškime sunkumus. Šeimos rate arba tarp savųjų išsilaisvinkime. Vienas kitam galime duoti meilės ir suteikti vilties. Kas myli – nėra vienas“, – kalbėjo kardinolas.


Branginkime laiką

Kai maestro Virgilijus Noreika įspūdingai dainuoja apie laiką, kurio  „nesustabdysi, laiko neatsuksi atgal, prieš laiką lygūs visi, laikas visagalis“, atrodo, kad prieš laiką spyriotis beviltiška – jis kaip nugalėtojas per pasaulį eina nesustabdomas. Akivaizdu, jog viskas laike keičiasi, tačiau pats paslaptingas laikas nėra apčiuopiamas, nekinta, nemiršta ir dėl to gali kiti įspūdis, kad laikas tikrai turi kažkokių valdovo savybių.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija