2010 m. vasario 10 d.
Nr. 11
(1796)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Tolerancija pagal Nidą Vasiliauskaitę

Gintaras Visockas

2010 metų vasario 2-ąją vyko Laisvojo universiteto LUNI vieša diskusija, kurioje dalyvavo filosofė Nida Vasiliauskaitė, kuri, kaip skelbime buvo rašoma, turėjo svarstyti, kas yra tolerancija. Kaip buvo teigiama LUNI skelbime, diskusijai vadovausianti filosofė N. Vasiliauskaitė įsitikinusi, jog „tolerasto“, t. y. netolerantiško arba pašaipiai į tolerantišką žmogų žiūrinčiojo, sąvoka – tai Kremliaus ideologų susigalvojimas, skirtas griauti Europos Sąjungą iš vidaus. Šį antieuropietišką ir kartu prokremlišką modelį labiausiai pamėgo Lietuvos dešinieji ir tas žodis Lietuvos viešojoje erdvėje sėkmingai prigijo pirmiausiai dešiniųjų pastangomis. Skelbime taip pat buvo tvirtinama, jog moderatorė N. Vasiliauskaitė brėžia ryškią skiriamąją liniją tarp dešiniųjų ir kairiųjų tolerancijos sampratos. Dešinieji vakarietišką toleranciją prilygina abejingumui, nusišalinimui, pozicijos neturėjimui ir iškelia „tikrąją“ toleranciją – kaip drąsą būti savimi, ištikimybę protėvių tradicijai, normalumą ir autentiškumą. Kairieji apskritai vengia šio žodžio dėl nesunkiai nuspėjamų neigiamų reakcijų viešojoje erdvėje ir mano, kad jis nenaudotinas, nes atsirado Vakarų šalių (pirmiausia – Amerikos) valdžios koridoriuose.


Privataus gyvenimo ir viešojo intereso sąsaja

Edmundas Simanaitis

Okupanto represijas kentusių tautiečių išgyvenimai ir patirtis įvairiais požiūriais domina ne tik istorikus, ne tik komunizmo nusikaltimų tyrėjus, ne tik rašytojus, kino filmų kūrėjus, bet ir sovietmečio nostalgijos dar neatsikračiusius bendrapiliečius. Atrodo, kad gavę užduotį ar užsakymą, tuo domisi ir buvusieji sovietų represinių struktūrų darbuotojai, o gal ir provokatoriai. Čekistų vadeivos, nepaisant jų oficialių pareigybių kaitos, teigia, kad nebuvo, nėra ir būti negali „buvusių kagėbistų“. Kaip žinoma, Lietuvos Respublikoje buvo teisiškai sustabdyta KGB veikla, tačiau visi kagėbistai in corpore su aptrupėjusiu bildukynu pasiliko ar buvo tikslingai paliktas atsikūrusioje Nepriklausomoje Lietuvoje. Naivu būtų manyti, kad visi „dzeržinskiečiai“ pasikeitė, kad laisvos Lietuvos sąlygomis mąsto ir veikia kitaip, jau nekalbant apie buvusių „teisėtų“ ryšių su Centru transformaciją.


Saugokime vaikystės svajones…

Stasys POVILAITIS

Meksika. Senųjų, išnykusių civilizacijų
paminklas – indėnų statyta laiptinė
piramidė Čičen Icoje. 2008 m. lapkritis

„Saugokime vaikystės svajones, nes jos pildosi“, –  rašė vienas išminčius.

Pastaraisiais metais išsipildė senos mano svajonės – pamatyti Indiją ir Ameriką, Tailandą ir Ispaniją. Kiek anksčiau aplankiau Bulgariją ir Vokietiją, Ukrainą, Armėniją, Gruziją bei Azerbaidžaną, Krymą, Šiaurės Kaukazą, Švediją, Egiptą, Turkiją. Tris kartus lankiausi Sibire, o 2000 metais tris savaites Klaipėdos žvejų laivu plaukiojau po Baltiją. Du kartus lankiausi Danijos karalystės Bornholmo saloje.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija