2010 m. rugsėjo 22 d.
Nr. 69
(1854)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Lenkijoje buvo suimtas A.Zakajevas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Čečėnijos vyriausybės emigracijoje
vadovas Achmedas Zakajevas

Rugsėjo 17 dieną Lenkijoje suimtas Čečėnijos vyriausybės emigracijoje vadovas Achmedas Zakajevas. Jis atvyko į Varšuvoje vykstantį Pasaulinį čečėnų kongresą ir buvo suimtas tuo metu, kai automobiliu vyko per miestą. Keliolika policijos pareigūnų sustabdė automobilį ir suėmė čečėnų lyderį.  Nuo 2003 metų A. Zakajevas gyvena Didžioje Britanijoje, ten jam suteiktas politinis prieglobstis. Rusijos teisėsauga reikalauja išduoti čečėnų lyderį, bet britai atsisako, motyvuodami tuo, kad A. Zakajevas yra už laisvę kovojančių čečėnų lyderis ir yra persekiojamas politiniais motyvais. Lenkų prokurorai prašė teismo suimti A. Zakajevą 40 parų, bet rugsėjo 18 dienos ryte 8 valandą 30 minučių Varšuvos apygardos teismo teisėjas paskelbė nutartį, kad A. Zakajevas besąlygiškai paleidžiamas į laisvę. Išėjęs iš areštinės Čečėnijos vyriausybės emigracijoje vadovas pareiškė, kad vyksta tiesiai į Pasaulinio čečėnų kongreso posėdį.

Paaiškėjo, kad žymaus čečėnų lyderio areštui ruoštasi iš anksto. Rugsėjo 14 dieną prezidentas B. Komarovskis buvo pasikvietęs kelis aukšto rango policijos vadovus. Tuo tarpu šių metų balandį tragiškai žuvęs Lenkijos prezidentas L. Kačynskis dar vasario mėnesį asmeniškai pakvietė A. Zakajevą atvykti į Lenkiją.

A. Zakajevo areštas sukėlė didelį Čečėnijos laisvės siekius remiančių Europos intelektualų pasipiktinimą. Prancūzų filosofas ir rašytojas Andre Gliuksmanas, jo sūnus žurnalistas Rafaelis Gliuksmanas, britų aktorė Vanesa Redgreiv, žymus Rusijos disidentas Vladimiras Bukovskis ir kiti čečėnų rėmėjai teigė, kad toks Lenkijos pareigūnų žingsnis yra pataikavimas Kremliui. Jų nuomone, britų teisėsauga jau įrodė, kad A. Zakajevas yra neteisėtai persekiojamas dėl to, kad nuosekliai kovoja už čečėnų tautos laisvę.

Per pastaruosius keturiolika metų nužudyti visi keturi Čečėnijos prezidentai – D. Dudajevas, Z. Jandarbijevas, A. Maschadovas, A. Sadulajevas ir dar daug žymių čečėnų lyderių. Beje, Z. Jandarbijevas susprogdintas užsienyje – Katare. Vieni lyderiai buvo nušauti, kiti susprogdinti, nunuodyti. 2006 m. rudenį nunuodytas žymus karo vadas A. Avtorchanovas. Čečėnijoje įsigalėjęs prokremliškas Ramzano Kadyrovo režimas žudo ir anksčiau šiam režimui tarnavusius, bet vėliau su Kadyrovu ir jo aplinka pradėjusiais konfliktuoti asmenis. Štai 2006 metų spalį Maskvos centre iš automato sušaudytas FSB pulkininkas M. Baisarovas, kurį laiką net vadovavęs buvusio prokremliško Čečėnijos prezidento Achmado Kadyrovo apsaugai. Per pastaruosius dvejus metus nužudyti dar keli aukšto rango pareigūnai, pradėję konfliktuoti su R. Kadyrovu. Nepaisant žiaurių Rusijos federalinės kariuomenės ir išdavikų čečėnų veiksmų, ginkluotas pasipriešinimas vyksta toliau, o Londone veikia A. Zakajevo vadovaujama Čečėnijos vyriausybė emigracijoje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija