2015 m. gruodžio 4 d.    
Nr. 45
(2165)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Alkoholio kontrolė „lietuviškai“

Prof. Aurelijus Veryga,

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas

Kas kartą susidūrę su visuomenę sukrečiančiomis alkoholio vartojimo pasekmėmis, kuomet neblaivūs vairuotojai pražudo ištisas šeimas, tarnybos metu užmuša jauną pareigūnę, kai girtuoklis išskerdžia kaimą, kai laidojame galėjusius gyventi ir kurti aktorius, vis išgirstame tą patį klausimą – ką daryti? Jį uždaviau savo kolegoms Islandijoje, kai pamačiau, kad tiek pat, kiek pas mus išaugo vaikų rūkymas ir alkoholio vartojimas, jis toje šalyje tiek pat sumažėjo. Atsakymas buvo paprastas: „Diegėme visas mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones“. O ką darome mes? Mes apie jas kalbame, o politikai susikrauna sau politinį kapitalą ir laimi rinkimus. Paskui vėl kalbame... kalbame... Trejus pirmuosius kadencijos metus nedarome nieko, o veiksmas prasideda artėjant rinkimams, nes tada būna geriausias laikas parodyti savo „dėmesį“ vargstantiems Lietuvos žmonėms.

Dabar jau galima labai aiškiai matyti alkoholio pramonės ir politikų simbiozės schemas ir veiklos būdus. Vienas iš jų yra prisidengiant gerais norais ir „kompleksinėmis priemonėmis“ naikinti dar nespėjusius įsigalioti sprendimus, vietoje jų siūlyti naujus ir t.t.

Schema paprasta: artėjant priimtos teisinės normos įsigaliojimui, mobilizuojamos lobistų pajėgos ir verslo subjektai. Jau ne pirmą kartą tai daroma artėjant rinkimams (tai galimai yra susiję su išmaniai slepiama parama politikams ar net partijoms). Teigiant, kad įsigaliojimo atšaukimo nepavyks išspręsti, registruojami alternatyvūs pasiūlymai, kuriuose numatomos naujos alkoholio kontrolės priemonės, vadinamos labiau kompleksinėmis ir svarbiomis. Tuomet jos priimamos ir joms numatomas įsigaliojimas už kelių metų, o nespėjusi įsigalioti pirmoji teisės norma atšaukiama. Artėjant naujos priemonės įsigaliojimui registruojami vėl nauji pasiūlymai ir taip be galo. Tokia schema buvo naudojama atšaukiant alkoholinių gėrimų reklamos draudimą, kuomet vienas iš alternatyvių siūlymų buvo draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse. Reklamos draudimas neįsigalioja. Artėja draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse terminas ir jau siūloma labiau riboti laiką, steigti specializuotas parduotuves ar net labiau riboti reklamą. Siekiama atšaukti draudimo įsigaliojimą, o kitas priemones diegti po 2–3 metų, kaip tik tuomet, kai artės kito Seimo kadencijos pabaiga. Ir bus galima vėl kalbėti apie tai, kaip atšaukti tai, kas nespėjo įsigalioti.

Sutinku, kad tai, ką parašiau net skaityti sudėtinga. Ir man atrodo, kad tokia sudėtinga schema suklaidina ne vieną politiką ir jau nekalbu apie visuomenę, kuri tokios sudėtingos schemos visiškai nesuvokia, o politikai gali per rinkimus ir vėl girtis „padarytais darbais“, kurie dar negalioja ir vėliau bus atšaukti. Įdomiausia tai, kad politikai sugeba apvynioti aplink pirštą ne tik visuomenę, bet ir savo bendrapartiečius, kurie vieną dieną pasirašo įstatymų projektus, o kitą dieną, gavę informacijos apie tai, koks bus sprendimo poveikis, tuos parašus atsiima. Jie piktinasi nevyriausybinių organizacijų „spaudimu“ ir, žinoma, spaudimu nelaiko komitetuose būriais besirenkančių pramonės atstovų ir lobistų plepalų, kuriais grasinama darbuotojų atleidimais, ekonomikos žlugdymu ir pan. Tai, politikų supratimu, nėra joks spaudimas, o tik argumentuotas bendravimas. Ir jau tampa norma Seimo sveikatos reikalų komitete girdėti ne sveikatos, o ekonominius argumentus, kurie dažnai būna grįsti niekuo nepamatuotais verslo gąsdinimais ir grasinimais, o nevyriausybininkų pažadai viešinti balsavusiųjų sąrašus ar kalbas yra laikoma spaudimu. Niekam nebeįdomu, kad tas pats sprendimas, jau aptartas Seime ir atmestas plenariniame posėdyje, nepraėjus pusei metų, teikiamas ir svarstomas vėl. Nebeįdomu ir tai, kad jam prieštarauja visos be išimties ekspertinės visuomenės sveikatos, psichoaktyvių medžiagų kontrolės institucijos, net Vyriausybė ar Ūkio ministerija. Neįdomu, kad tokiam sprendimui siūlo nepritarti tokią pat patirtį ir rezultatus turinčios Skandinavijos valstybės.

Tai, kas šiuo metu vyksta Seime, kai vėl grįžtama prie prekybos alkoholiu degalinėse klausimo, yra ne kas kita, kaip dar vienas bandymas sužlugdyti eilinę neįsigaliojusią įstatymo nuostatą. Jei verslui, lobistams ir apsimetėliams politikams tai pavyks, įvykus kitai tragedijai nieko kito nebeliks, kaip tik priminti pavardes tų politikų, kurie tuos sprendimus stūmė. Praėję rinkimai parodė, kad verslo pinigais pavyksta nusipirkti ne visus rinkėjus. Galime pažadėti, kad kiekvieno Seimo nario, kuris prisidės prie prekybos alkoholio degalinės draudimo atidėjimo ar panaikinimo, rinkėjai bus informuoti apie tai, kas vyko ir įvyko. Tokia informacija praėjusių rinkimų metu pakišo koją ne vienam vienmandatininkui, kurie po tokios jų veiklos paviešinimo net grasino teismais. Taigi galima sakyti, kad visuomenė pamažu, bet skausmingai mokosi demokratijos, ir tik laiko klausimas, kada Seimas apsivalys nuo apsimetėlių.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija