2017 m. gegužės 5 d.
Nr. 18 (2235)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Su vyskupo Motiejaus Valančiaus vardu

Antanas Ivinskis

Kan. Jonas Petrauskis su varniškiais,
minint jo 75-ąjį gimtadienį, 2012 05 02

Varnių Katedra didžiojo
jos remonto metu 1999 metais

Kun. Jonas Petrauskis sako padėkos
kalbą vysk. M. Valančiaus paminklo
atstatymo iškilmėse 1990 07 27
A. Vozbuto nuotrauka

2012 m. birželio 17 d. nemažas būrelis
Varnių parapijos vaikučių priėmė Pirmąją
Komuniją. Priekyje – Telšių Vyskupo
Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos
klierikas Gediminas Paulius, klebonas
kan. Jonas Petrauskis ir tikybos
mokytoja Lijana Norvaišienė

2012 m. birželio 29 d. Varniuose
įvykusiuose tituliniuose Šv. Petro
ir Pauliaus atlaiduose, kuriuos
vedė Telšių vyskupijos vyskupas
augziliaras Linas Vodopjanovas OFM
ministrantais ir adorantėmis

Varnių parapijos tikintieji ir klebonas
kan. Jonas Petrauskis Kęstaičiuose
prie savo kryžiaus, kurį 2012 m.
liepos 10 d. pašventino Telšių
vyskupas Jonas Boruta SJ

Ilgametis Varnių klebonas, dabar rezidentas kanauninkas Jonas Petrauskis visiems varniškiams ir Varnius pažįstantiems pelnytai atrodo suaugęs su šia vietove ir žmonėmis. Jis jau 45 metai gyvena Varniuose, iš jų klebonu tarnavo 43 metus, o likusius yra parapijos rezidentas.

Kelias į Varnius

Kun. Jonas Petrauskis gimė 1937 m. gegužės 1 d. Baidotų kaime, Salantų parapijoje. Jono ir Eugenijos Petrauskių, išauginusių aštuonis vaikus, šeimoje Jonas buvo antroji atžala. Po kurio laiko šeima persikėlė į mamos tėviškę – Platelių parapijos Atlaužų kaimą. Iš čia būsimasis kunigas ėjo į mokyklą Gintališkėje, nuo 8-osios klasės – į Platelių vidurinę mokyklą. Baigęs dešimt klasių buvo paimtas į karo tarnybą. Grįžęs iš kariuomenės, užbaigė 11-ąją klasę ir tada, 1961 metais, įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1966 m. balandžio 6 d. 2000 metais vysk. Antano Vaičius buvo paskirtas Telšių Katedros kapitulos kanauninku.

Paminėsime kun. J. Petrauskio tarnystės vietas iki atvykstant į Varnius. Baigęs kunigų seminariją, buvo paskirtas vikaru į Kaltinėnus, kur klebonavo kun. Jonas Rudzinskas. Po aštuonių mėnesių perkeltas į Žemaičių Naumiestį pas prelatą Rapolą Kuodį. Pirmąja klebonystės vieta tapo Židikai ir Ukrinai. Čia praleido apie trejus metus ir nemažai nuveikė abiejų parapijų labui. Iš Židikų laikotarpio kunigui įstrigo pažintis su architektu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu, kuris čia buvo atvykęs Šatrijos Raganos, palaidotos Židikų kapinių koplyčioje, atminimo įamžinimo reikalais. Tąkart V. Landsbergis-Žemkalnis jaunajam klebonui patarė, kaip sutvirtinti ir remontuoti pasvirusią medinę Ukrinų bažnyčią. Kitas bažnytinio meno priežiūros pamokas buvo gavęs iš tremtinio kun. Juozapo Paulauskio, vitražų gamybos specialisto, kuris kunigui Jonui buvo kaip ir senelis – motinos tėvo brolis. Pas jį dirbo būdamas dar moksleivis ir seminaristas.

Su vyskupo M. Valančiaus vardu

1972 m. rugsėjo 30 d. kun. J. Petrauskis atvyko į Varnių parapiją. Padėtis tuo metu čia buvo liūdna. Medinė Šv. Aleksandro bažnyčia sovietų valdžios nusavinta. Tikintieji naudojosi Katedra, kurios pastato ir inventoriaus būklė buvo bloga. Artinosi 1975-ieji – vysk. Motiejaus Valančiaus mirties 100-mečio sukakties metai. Okupuotoje Lietuvoje vysk. M. Valančius buvo paminėtas kukliai, bet reikšmingai. Valstybinė leidykla 1972 metais išleido svarbiausią vyskupo istorinį veikalą – dviejų tomų „Žemaičių vyskupystę“, prie vysk. M. Valančiaus namo Varniuose valdžios pritvirtinta atminimo lenta M. Valančiui, kaip rašytojui. Šiai sukakčiai 1975 metais kun. J. Petrauskis restauravo Varnių Katedroje esantį vysk. M. Valančiaus portretą. Padarius geros kokybės restauruoto paveikslo fotografiją, ji tarsi devocionalija buvo dalijama parapijiečiams ir išsiuntinėta kai kuriems Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams bei klebonams.

Šis varniškio klebono surengtas vysk. M. Valančiaus paminėjimas aukštesniųjų dvasininkų buvo privačiai įvertintas su dideliu palankumu. Tai skatino kun. J. Petrauskį tęsti pradėtą darbą. 1984 metais, kai Bažnyčia minėjo 500-ąsias Lietuvos globėjo šventojo Kazimiero mirties metines, kun. J. Petrauskis paruošė ir išplatino kito restauruoto Katedros paveikslo – Šv. Kazimiero altorinio atvaizdo – fotografiją. Iš Pavandenės kilusio kun. Stanislovo Lidžio daryta šv. Kazimiero nuotrauka labai paplito. Tačiau tą atviruką panaudojo ir sovietų Lietuvos propagandistai: tūkstančiais išplatino užsienyje, esą, žiūrėkit, kokia nevaržoma religijos laisvė Tarybų Lietuvoje ir visoje Sovietų Sąjungoje.

1985 metais kun. J. Petrauskis atnaujino ir istorinėje vietoje vis saugojo vysk. M. Valančiaus sosto krėslą. 1975–1984 metais restauruoti visi Katedros interjero paveikslai – 26 tapybos kūriniai. Šias paslaugas parapijai suteikė aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė Elena Šmigelskaitė. Medžio rėmus bei jų ornamentus, vysk. M. Valančiaus krėslą bei senąjį tabernakulį tvarkė bei naujas klausyklas pagamino meistras iš Telšių Mykolas Dulksnys. 1987 metais palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio garbei dailininkės Alės Mitrikaitės nutapytas naujas paveikslas, ir dabar kabantis centrinėje Katedros navoje. Tais metais buvo švenčiamas ir 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejus.

1988 metais Varniuose buvo atrastas vysk. M. Valančiaus biustas ir perduotas į Katedrą saugoti klebonui. Parapijiečiams – tikintiems ir geros valios žmonėms – reikėjo susivienyti ir tvirtai pareikšti, kad vysk. M. Valančiui nori pastatyti būtent šį atrastąjį, o ne ankstėliau valdžios iniciatyva sukurtą kitą paminklą. Visa tai susiklostė sėkmingai. 1951 metais vietinių komunistų nuverstas ir už degtinę parduotas Blaivybės Apaštalo biustas buvo atstatytas ir iškilmingiausiai vėl pašventintas 1990 m. liepos 27 d.

Pastoracijos sąlygos ėmė sparčiai kisti 1988 metais, su Lietuvos Sąjūdžiu įsilingavus tautos atgimimui. 1989 metais Telšių vysk. Antanas Vaičius pasiryžo atkurti Telšių kunigų seminariją. Varniuose tais metais vyr. gydytojo Vytauto Foko ir klebono kun. J. Petrauskio dėka įsteigta ir pašventinta ligoninės koplyčia – kunigas jau legaliai galėjo įžengti ir patarnauti ligoninėje. Ir dabar šv. Mišios joje aukojamos kiekvieną pirmadienį.

Atskirų pasakojimų būtų verti ir Katedros didžiojo altoriaus (2001), paminklinio Žemaičių krikšto altoriaus (2008), vargonų restauravimo (2011), o ypač Šv. Aleksandro bažnyčios atkūrimo (1995), nusavintų vertybių susigrąžinimo (1998), Pavandenės Šv. Onos bažnyčios dekoravimo (1997) ir Varnių Katedros fasadų didžiojo tvarkymo (1999) projektai – vis to paties klebono nuopelnas.

Katechezė ir tikybos mokymas

Kan. J. Petrauskis uoliai atliko ne tik dėl bažnyčios priežiūros, remontų, bet pirmiausia tikinčiųjų pastoracijos darbus. Pirmaisiais dešimtmečiais jam darbuojantis Varniuose, parapinė vaikų katechezė civilinės valdžios buvo draudžiama. Tačiau tikybos pamokėlės vaikams vis tiek Varnių klebono buvo vedamos. Katechezė vykdavo bažnyčioje, pasibaigus mokslo metams, nuo birželio 1 dienos iki Šv. Petro atlaidų. Per titulinius nekilnojamus parapijos atlaidus birželio 29-ąją vykdavo ir Pirmosios Komunijos šventės. Tai buvo svarbu žmonėms, daugelis dalyvaudavo, nepaisant, jei tai būdavo darbo diena. Visi su kunigu bendrai ar atskirai šeimomis fotografuodavosi.

Katechezės dalyviai vaikai buvo mokomi ne vien katekizme surašytų tikėjimo tiesų, bet ir maldingumo praktikos: eidavo patarnauti ar adoruoti prie altoriaus, kopdavo prie vargonų ir vargonininko pamokyti giedodavo Votyvos šv. Mišiose. Vaikai buvo mokomi ir pratinami būti tikinčiųjų bendruomenės dalimi. Prieš titulinius atlaidus vykdavo netgi patarnautojų ar mergaičių adoruotojų repeticijos. Toji tradicija tęsėsi iki kan. J. Petrauskio klebonystės pabaigos. Be abejonės, ši veikla sovietiniam saugumui nebuvo nežinoma. 1982 metais Varnių mokykloje saugumo pareigūnų buvo apklausti keli mokiniai ir vargonininkas Juozas Laugalis. Žinios apie tai pasiekė „Katalikų Bažnyčios kroniką“, o per ją – „Vatikano radiją“.

Lietuvos vyskupai pasiekė, kad būtų legalizuotas tikybos mokymas. Lietuvos vyskupų laiške, pasirašytame kardinolo Vincento Sladkevičiaus, prieš naujuosius mokslo metus, 1991 m. rugpjūčio 15 d., rašoma: „Brolius kunigus, kurių daugelis dar vakar kančia ir krauju liudijo meilę sieloms ir degantį rūpestį Tėvynės likimu, prašome ir įpareigojame, kiek leidžia širdies dosnumas, pastoracinės aplinkybės, skatinti, malda, materialiniu šelpimu remti kilnias dvasinio atgimimo, ypatingai pabrėžiame religinio švietimo bei auklėjimo iniciatyvas. Visi padarykime, ką galime...“

1990–1991 metais Varnių, Pavandenės vidurinėse mokyklose bei Barzdžių ir Drobūkščių pradinėse mokyklose visiems mokiniams bendras tikybos pamokas pravesdavo parapijų klebonas kun. J. Petrauskis. Vėliau mokytoja Valerija Zabėtienė ir keli kiti mokytojai persikvalifikavo ir perėmė tikybos mokymą Varniuose ir kitose parapijos mokyklose.

Apie padėtį, kokia buvo pirmąjį 1991-ųjų mokslo metų mėnesį, klebonas referavo Telšių vyskupijos kurijai: „Varnių M. Malančiaus vidurinės mokyklos patalpose duota viena klasė, kurioje pastoviai pravedamos tikybos pamokos. Toje klasėje kabo Kryžius ir ruošiamas tikybos stendas. Būtų labai gerai, jei Telšių Tikybos katechetų centras pasirūpintų religiniais plakatais ir kitokiomis mums reikalingomis priemonėmis. Tada tikybos klasė būtų ir ramesnė, ir dvasiškai įdomesnė. Pavandenės vidurinės mokyklos patalpose taip pat duota pastoviai tikybos pamokoms viena klasė, kurioje irgi kabo Kryžius. Pradinėms klasėms pagal programą trūksta vadovėlių „Tikiu“ I ir II (dalies). Kaip matome iš mokyklų mokinių, lankančių tikybos pamokas, sąrašų, vyresnių klasių (mokinių) lanko mažas skaičius. Man atrodo, kad tų klasių vadovams tikybos pamokos lyg dar būtų ir nereikalingos. Tačiau ką mano tų vyresnių klasių mokinių tėvai?“

 

Padėka

Žemaičių vyskupystės muziejaus steigimo bei valdymo reikalai ir dar daug kitų dalykų, net ištisų sričių, šiame straipsnyje nepaminėsiu. Tikiu, kad kan. J. Petrauskio nuopelnai bus tinkamai įvardyti bei įvertinti. Džiaugiuosi, kad jo veikla buvo pastebėta įvairių žmonių, kad mūsų Kanauninko pavardė įamžinta naujųjų laikų Lietuvos Bažnyčios istorijos dvitomyje. Labai svarbūs vysk. Antano Vaičiaus žodžiai, kuriuos jis paskyrė kun. J. Petrauskiui, 1988 metais kreipdamasis į Varnių Katedroje susirinkusius žmones neopresbiterio kun. Arvydo Leščiausko primicijų šventėje: „Ačiū kunigui klebonui, garbingam šios senos Katedros klebonui. Tiesiog gražu matyti jaunimą ir jaunus vyrus, kurie čia patarnauja, ir mergaites, kurios drąsiai išpažįsta Dievą. Ir nežiūrint, kad pasaulyje vyksta kova prieš Dievą, kad vedama agitacija už netikėjimą, kad kartais ir drasūs vyrai bijo išpažinti Dievą, bijo nulenkti galvą, nusiimti kepurę praeidami pro Dievo namus, jaunimas nebijo, adoruoja. Garbė klebonui ir šitai senai garbingai Varnių parapijai, kurie turi tokį jaunimą“.

Nors laikai keičiasi, rūpinsimės ir dirbsime, kad per mus ir mūsų vaikų auklėjimą išliktų ir būtų puoselėjamos mus į tautą ir bendruomenę jungiančios vertybės. O už tai, kas iki šiol buvo nuveikta garbingojo kanauninko Jono Petrauskio, jam linkime ilgiausių ir palaimingų metų!

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija