„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2015 m. rugsėjo 4 d., Nr. 6 (65)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Prelatas Edmundas Putrimas tėvonijoje

Raimondas Guobis

Susitikti su garbiu svečiu prel. Edmundu
Putrimu susirinko beveik visi
Vilkabrukių kaimo gyventojai ir būrys
giminaičių. Ketvirtas iš kairės –
klebonas kun. Eugenijus Staleronka

Vyžuonų kapinėse prel. Edmundas
Putrimas stabtelėjo prie protėvių kapų.
Dešinėje – kun. Eugenijus Staleronka

Prel. Edmundą Putrimą ir kitus
gimines sutiko Vilkabrukiuose,
giminės lizde, tebegyvenanti
Ona Putrimienė
Autoriaus nuotraukos

Rugpjūčio 23-iąją, sekmadienį, giminės lizde, savo senelio Juozapo Putrimo gimtajame Vilkabrukių kaime, pačiame Anykščių rajono pakraštyje, lankėsi Pasaulio lietuvių išeivijoje ganytojas prelatas Edmundas Putrimas, atvykęs iš Toronto (Kanada). Jis dalyvavo sekmadienio pamaldose Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčioje, po to bendravo su kraštiečiais bei lankė kultūrines, istorines tėvonijos vietas.

Sekmadienis Vyžuonų bažnyčioje buvo ypatingas – šv. Mišių šventimui kartu su vietiniu klebonu kun. Eugenijumi Staleronka vadovavo pasaulio lietuvių katalikų išeivijoje ganytojas prel. Edmundas Putrimas. Žmonių susirinko daugiau negu įprasta, maloniai nuteikė puikiai giedantis bažnyčios choras, vadovaujamas Žydrūnės Smalstienės. Pamoksle svečias paminėjo, kad sugrįžimai į tėvų, senelių žemę ypač pirmą kartą, visuomet malonu, ypatinga laimė lankytis tėvonijos parapijoje, melstis toje bažnyčioje, kur per amžius protėviai meldėsi, matyti žmones tos bendruomenės, kurioje ir jie gyveno. Prelatas prisiminė savo senelį Juozą Putrimą, kuris XX amžiaus pradžioje išvyko į Jungtines Valstijas laimės ieškoti, prasigyvenęs sugrįžo į Lietuvą, o štai prelato tėvas Mindaugas, besitraukdamas nuo šalį vėl okupuojančių sovietų, pateko į svetingąją ir išganingąją Ameriką, apsigyveno Kanadoje. Prelatas kalbėjo apie nuolatos žmogų lydintį pasirinkimą, kur ir kaip gyventi, išlaikyti savo tautiškumą, tikėjimą, papročius ar jų netekti. Garbus svečias padėkojo už likimo dovaną sugrįžti į senelių žemę ir pažadėjo, kiek įmanoma dažniau čia apsilankyti.

Susipažinus su bažnyčios, miestelio bei parapijos istorija bei įdomybėmis, stebino dar Vytauto Didžiojo laikais statyta bažnyčia, pagoniškojo žalčio Vyžo legenda, akmeninės jo galvos siluetas šventovės sienoje, miestelio žavesys, senasis dvaras, Algirdo Indrašiaus skulptūrų sodas, Rašytojų kalnelis, prelatas su bendrakeleiviais užsuko į Vyžuonų kapines ir pasimeldė už savo protėvius, pokario partizanus ir visus čia besiilsinčius. Senuoju keliu per Kunigiškius, stabtelėjęs prie senojo malūno ir dar iš tarpukario tebestovinčio tilto, atvyko į savo giminės lizdą – Vilkabrukių kaimą. Senojo kaimo likučiais – buvusia Putrimų dviejų galų gryčia, penkiakamiene liepa –  pasigėrėjęs atvyko į vaišingų giminaičių Onos ir Juozo Putrimų sodybą. Čia jį pasitiko šeimininkė Ona Putrimienė, gausi jos šeima, pulkas giminaičių, šiandienos kaimo gyventojai, palaimingai besišypsanti ir 94 metų senolė Janė Prievėlienė. Kiekvienam širdingai paspaudęs ranką, susipažinęs išklausė sveikinimo žodžių ir buvo apdovanotas dideliu šventos lietuviškos duonos kepalu. Daugelis net ir ašarą braukė, pratarė, kad susitikti giminaitį Edmundą buvo jų svajonė. Seklyčioje susėdus, užkandus prel. E. Putrimas trumpai papasakojo savo šeimos gyvenimo odisėją – tėvų kelionę iš pabėgėlių DP stovyklų Vokietijoje į Kanadą, kūrimąsi Toronte, savo brolį Joną, kuris daug padėjo deramomis apsaugos sistemomis aprūpinti tik susikūrusios nepriklausomos Lietuvos parlamentą ir kitas svarbias įstaigas, apie savo pašaukimą, studijas Romoje, apie tapsmą kaip anykštėno, iš Troškūnų parapijos kilusio vyskupo Pauliaus Baltakio OFM įpėdiniu. Pajuokavo, kad jau 11 metų gyvenąs „čigonišką“ gyvenimą, kasmet apie keturis mėnesius praleidžiąs orlaiviuose, kelionėse po visame pasaulyje išsibarsčiusias lietuvių bendruomenes. Pastebėjo, kad, kur mes bebūtume, turime išlikti lietuviais ir savo tapatybę saugoti. Giminės ir sodiečiai šiek tiek pakalbėjo apie artimuosius, apie sovietmečio ir dabartinį Vilkabrukių kaimo, apylinkių gyvenimą, ūkį, ir nuotaika plazdėjo tik džiaugsmu ir viltimi, ypač matant šviesius gausiai susirinkusių jaunuolių veidus. Deja, truputį daugiau nei valandą pabuvęs prel. E. Putrimas išsiskubino į Šiluvą, krikštyti garsiojo krepšininko Jono Valančiūno ir jo žmonos Eglės pirmgimio. „Aš juos sutuokiau, o dabar, kaip ir žadėjau, jų sūnelį Joną pakrikštysiu“, – tarsi dėl tokios trumpos viešnagės atsiprašinėdamas į automobilį įsėdo garbus svečias.

Anykščių rajonas
Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija