Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų atidarymas ant Medvėgalio

Daiva Červokienė

Ant Medvėgalio piliakalnio kalba Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas

Prie laužo kalba Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys

Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų atidarymo renginys ant Medvėgalio piliakalnio

Sausio 27 dieną ant Medvėgalio piliakalnio įvyko Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų atidarymo renginys. Nuskambėjus ragams, prieš įkurdamas laužą, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys akcentavo, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės istorijos simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimas, o tautinis drabužis – dėmesys žmogui, viena iš etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formų, – ir išreiškė viltį, kad šie metai padės geriau suvokti baltų paveldą, įkvėps pasididžiavimą mūsų protėvių palikimu.

Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas, prisipažinęs, kad tądien pirmąkart apsivilko tautinį kostiumą, ragino visus šiemet aplankyti kuo daugiau piliakalnių ir pasistengti pajusti jų dvasią.

Šiauduvos kultūros namuose Etninės kultūros globos taryba, Šilalės rajono savivaldybė, Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras, Lietuvos edukologijos universitetas ir Lietuvos archeologijos draugija organizavo seminarą „Vietinės bendruomenės ir piliakalniai, bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“. Klaipėdos universiteto dr. Gintautas Zabiela kalbėjo apie kintantį žinomų Lietuvos piliakalnių skaičių ir jų tyrinėjimus,

Kultūros paveldo departamento juridinio skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas nagrinėjo teisinius piliakalnių tvarkymo ir priežiūros aspektus ir priminė kelias kriminalines istorijas. Neries regioninio parko kultūrologė Karolina Tamašauskaitė pasidalino Neries regioninio parko direkcijos patirtimi, pristatant kultūros paveldą visuomenei, o archeologė ir folkloristė, VšĮ „Vita antiqua“ direktorė dr. Daiva Steponavičienė – istorinių-archeloginių drabužių rekonstravimo aktualijomis.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas V. Jocys aptarė kultūrines bendruomenių tradicijas piliakalnių papėdėje, Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Benediktas Šetkus – piliakalnių temą vidurinės mokyklos istorijos programose, Kurtuvėnų regioninio parko specialistas Darius Ramančionis – baltų vienybės ugnies sąšauką tarp piliakalnių, Klaipėdos universiteto prof. dr. Petras Bielskis – tarmiško ir literatūrinio žodžio svarbą tautos tapatybės sargyboje, kuršių istorijos klubo „Pilsota“ vadovas Benas Šimkus – senosios kuršių kultūros drabužių ir ginklų rekonstravimo iššūkius ir demonstravo šios organizacijos atkurtus daiktus.

Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų atidarymo renginio dalyviai aplankė Šilalės rajono kultūros objektus, Dionizo Poškos baublių muziejų Bijotuose ir Upynos liaudies amatų muziejų, kurį pristatė jo kūrėjas, Žemaitijos kultūros ir istorijos puoselėtojas, kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas.

Renginį užbaigė etnokultūrinė naktis – naktišokiai, kuriuose šoko ir rajono meras J. Gudauskas su žmona Zita, vilkėdami tautiniais drabužiais, Dievyčio piliakalnio aplankymas su deglais.

Šilalės rajonas
Autorės ir Virginijaus JOCIO nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“