|
Valstybės kūrėjai
Gimnazijai Stanislovo Narutavičiaus vardas
Daiva Gramalienė
ALSĖDŽIAI (Plungės r.). Dar 2016
m. gruodžio 22 d. Plungės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą
pakeisti Alsėdžių gimnazijos pavadinimą ir nuo 2017 m. sausio 1
d. ją vadinti Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija.
Nors ji šiuo vardu jau vadinama nuo sausio 1 dienos, oficiali pavadinimo
keitimo šventė, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, vyko
vasario 15-ąją.
Vasario 15-ąją į gimnaziją atvyko Lietuvos šaulių
sąjungos vadas Liudas Gumbinas, Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės
vadas Julius Svirušis ir jo pavaduotoja Dalia Ragauskienė, KASP
Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas
Aristidas Gerasimavičius, KASP 303 kuopos vadas Audrius Rubežius,
Alsėdžių seniūnė Danutė Repšienė, Alsėdžių seniūnijos bendruomenės
pirmininkas Žydrūnas Purauskis. Renginiai prasidėjo nuo naujos lentos
Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija atidengimo.
Šią ceremoniją atlikti pakviesti Savivaldybės meras Audrius Klišonis
ir gimnazijos direktorius Leonas Mockūnas, naują lentą pašventino
ir Dievo palaimos visai bendruomenei linkėjo Alsėdžių klebonas kun.
Tomas Žlibinas. Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės šauliai iššovė
tris simbolines salves už Lietuvos valstybę, Stanislovo Narutavičiaus
gimnaziją ir Lietuvos Nepriklausomybės kovotojus.
Pasibaigus ceremonijai, gimnazijoje lietuviškų
maršų melodijomis visus pasitiko Platelių meno mokyklos Alsėdžių
skyriaus pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Virginijaus Valančiaus.
Gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Milda Rekašienė pristatė parodą
apie Nepriklausomybės Akto signatarą Stanislovą Narutavičių ir jo
gyvenimo kelią, giminės istoriją. Šio iškilaus žmogaus pristatymas
tęsėsi gimnazijos aktų salėje. Gimnazijos direktorius L. Mockūnas
dėkojo savivaldybei už pritarimą keisti gimnazijos pavadinimą, dėkojo
visiems socialiniams partneriams, pedagogams ir mokiniams.
Meras Andrius Klišonis džiaugėsi, kad atstatytas
istorinis teisingumas, ir dėkojo gimnazijos kolektyvui už norą pavadinti
gimnaziją S. Narutavičiaus vardu. Plungės rajono savivaldybės administracijos
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Vitalija
Pociūtė sakė, kad alsėdiškiai stebina gerais ugdymo pasiekimais,
neformaliojo ugdymo veiklomis, įvairiomis iniciatyvomis juk ryžto
ir tikėjimo savo veikla, dar 2001 metais įvedant gynybinio-pilietinio
ugdymo programą, šiandien daugelis galėtų tik pavydėti. Tas išskirtinumas
padėjo išsaugoti šią mokymo įstaigą. Dar prieš renginių pradžią
į gimnaziją atvykęs atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius vedė
gimnazistams pamokas apie lyderystę. Buvęs ilgametis gimnazijos
anglų kalbos mokytojas Antanas Vaitkevičius priminė Alsėdžių sąjūdžio
iniciatyvinės grupės dar 1990 metais iškeltą idėją pavadinti mokyklą
Alsėdžiuose S. Narutavičiaus vardu. Jis surado Lenkijoje gyvenančią
signataro sūnaus Kazimiero žmoną, su ja susirašinėjo, surado naujų
detalių apie šią asmenybę. Visa mokytojo surinkta informacija buvo
spausdinama to meto rajono ir respublikinėje spaudoje. Renginio
metu giminaičių rašyti laiškai ir A. Vaitkevičiaus spausdinti darbai
perduoti gimnazijos direktoriui L. Mockūnui. Klaipėdos universiteto
Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji
mokslo darbuotoja Raimonda Nabažaitė pristatė Alsėdžių seniūnijos
bendruomenės vykdyto projekto Kūrybinių metodų taikymas bendruomenės
sutelktumo didinimui, pasitinkant Vasario 16-osios šimtmetį radinių
atliktus tyrimus.
Renginio pabaigoje gimnazijos mokiniai irgi atskleidė,
ką šių dienų jaunimas turėtų žinoti apie Nepriklausomybės Akto signatarą
Stanislovą Narutavičių. Jaunoji karta neslepia, kad iš naujo pažįsta
ir atranda, atrodo, visai čia pat gyvenusį Nepriklausomybės Akto
signatarą S. Narutavičių, žmogų, kuris suorganizavo ir į 1905 metų
Vilniaus Seimą išvežė net 10 Alsėdžių valsčiaus atstovų, inicijavo
Alsėdžių Respublikos steigimą. S. Narutavičius labai išsilavinęs
žmogus, teikęs teisininko paslaugas, dalyvavęs šalies politiniame
gyvenime, pasirašęs Vasario 16-osios Aktą. Iki šiol istorikai dar
negali atsakyti apie Vasario 16-osios Akto autorystę. Po S. Narutavičiaus
mirties pasirodė intriguojanti publikacija, kurioje tvirtinama,
kad S. Narutavičius paruošė juodraštį Lietuvos Nepriklausomybės
Akto, kuris paskui peržiūrėtas, perrašytas ir visų tarybos narių
pasirašytas. Teigiama, kad minėtas juodraštis slepiamas Brėvikių
dvaro bibliotekoje. S. Narutavičius šiandien mus žavi savo įžvalgomis,
atsidavimu idėjoms, meile savo kraštui. Išsiskyrus nuomonėms apie
Lietuvos ateitį, jis pasitraukė iš Lietuvos valstybės tarybos ir
vėl grįžo į savo seną ir apleistą dvarelį Brėvikių kaime. Tai, ko
nepajėgė įgyvendinti didžiojoje politikoje, jis stengėsi padaryti
savo ūkyje labai rūpinosi samdiniais, kviesdavo jiems brangiai
kainuojančius gydytojus, pirkdavo vaistus, samdiniai atsidėkodavo
ilgais tarnystės metais. S. Narutavičius skaudžiai išgyveno matydamas,
kad naujieji valdininkai tapo ne valstybės tarnautojais, o jos šeimininkais,
todėl, susikoncentravęs į savo tėviškę jis be galo stengėsi pagerinti
žmonių gyvenimą, tikėjo visos Lietuvos ateitimi. Jis buvo vienas
iš tų nedaugelio mūsų kilmingų bajorų, kurie visą gyvenimą nenutraukė
ryšių su gimtuoju kraštu. Baigęs aukštuosius teisės mokslus, jis
nepasirinko pelningos advokato karjeros, bet pasiliko dirbti ir
vargti savo mylimoje gimtinėje. Čia ilgainiui suaugo su pilkąja
Lietuvos padange ir tapo garbingu ir nuoširdžiu žemaičiu. Visur,
kur tik galėjo, kalbėjo žemaitiškai. Tai galėjo padaryti tik drąsus
ir Lietuvą mylintis žmogus... Alsėdžių kapinės tapo S. Narutavičiaus
amžinojo poilsio vieta. Kiekvienais metais vasario 15-ąją Prezidentūros
perduoti gėlių vainikai padedami ant Lietuvos valstybės atkūrimo
aktą pasirašiusių signatarų kapų. Šiais metais parvežti Prezidentės
puokštę ant S. Narutavičiaus kapo patikėta gimnazijos jauniesiems
šauliams, lydimiems mokytojo Aurimo Grybausko.
Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijoje
šventiniai renginiai tęsėsi ir Vasario 16-ąją. Prasidėjo jie šv.
Mišiomis Alsėdžių bažnyčioje, po to aplankytas signataro kapas ir
padėtos Prezidentės pėlės. Visi norėję plačiau susipažinti su S. Narutavičiaus
asmenybe, pakviesti į gimnaziją. Smagu, kad tarp tos dienos svečių
sulaukta pusšimčio Šiaulių Lieporių gimnazijos bendruomenės atstovų,
kurie kartu su alsėdiškiais dalyvavo visuose renginiuose.
Vasario 16-ąją alsėdiškiai ketvirtus metus pėsčiomis
keliauja į Brėvikių dvarą, kur gimė ir gyveno S. Narutavičius. Kiekvienais
metais Žemaičių kultūros draugija kviečia į dvarą visus neabejingus
savo karšto istorijai.
© 2017 XXI amžius
|
