"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. rugpjūčio 20 d., Nr. 16 (61)

PRIEDAI

Karščiai verčia susirūpinti šylančiu pasaulio klimatu

Daugiau nei du mėnesius Europoje vyraujant sekinantiems karščiams, nuo kurių kilo didelė grėsmė žemės ūkio produkcijai ir užsiliepsnojo daugybė gaisrų, mokslininkai susirūpino dėl šylančio pasaulio klimato. Kraštutinės oro sąlygos Europoje pastebimos vis dažniau.
Mažiau kaip prieš metus Vokietijoje, Rusijoje, Austrijoje ir Čekijoje daugybė žmonių žuvo per potvynius. Šįmet grėsmę gyvybėms ir gyvenvietėms daugybėje Europos sričių kelia karščiai.
“Nuo tada, kai pradėti registruoti įrašai apie orų temperatūras (maždaug 1870 metais), taip ilgai karšto oro ir saulėtų dienų dar nebuvo”, - kalbėdamas apie visos Europos orus, sakė meteorologas iš Vokietijos Michaelis Knobelsdorfas. “Svarbu ir tai, kad ekstremalios oro sąlygos kyla labai dažnai, ir tai rodo, kad klimatas išsiderinęs. Pernai Vokietija skendo po vandeniu. Dabar mus užplūdo vieni karščiausių orų istorijoje”, - teigė jis. Meteorologas ragino atkreipti dėmesį į vadinamąjį šiltnamio efektą, dėl kurio, kaip mano dauguma ekspertų, šyla pasaulio klimatas.
Nuo sekinančių karščių pastaruoju metu kenčia didžioji Europos dalis: nuo Skandinavijos iki Viduržiemio jūros ir nuo Didžiosios Britanijos iki Centrinės Europos. Prancūzijoje, Portugalijoje, Rusijoje ir Kroatijoje liepsnoja gaisrai. Nuo vasaros pradžios Prancūzijos pietuose iki šiol išdegė 30 tūkst. hektarų plotas. Dėl karščio šioje šalyje per tris savaites mirė daugiau nei 5000 žmonių.
Dėl karštų orų žalos Vokietijoje ir visoje ES sumažintos grūdų produkcijos prognozės. Beveik visoje Europoje pastaruosius du mėnesius tvyrojo aukštesnė temperatūra nei 30 laipsnių Celsijaus. Milane birželį temperatūra pakilo aukščiau nei 40 laipsnių Celsijaus.
Italams naudojant itin daug oro kondicionierių, milijonų žmonių namuose ir darbo biuruose nuo elektros perkrovos nuolat išsijungdavo srovė. Karščiui sunaikinus didelę dalį pasėlių derlių, valstybė prarado milijardus eurų.
Italijos nacionalinio geofizikos instituto vyriausiasis meteorologas Antonijus Navara tvirtino, kad viso Viduržiemio jūros regiono temperatūra šią vasarą buvo 2-3 laipsniais aukštesnė nei įprasta. Jei klimatas ir toliau taip šils, pasitvirtins instituto spėjimai dėl galimų šiltnamio efekto padarinių, teigė jis.
Grupė “Greenpeace International” narys Polas Horsmanas teigė, kad nors mokslininkai netiki, jog karščio banga yra susijusi su klimato permainomis, “daugybė įvykių įrodo, kad pasaulio klimatas šyla”.
Nyderlandų meteorologijos institutas KNMI pareiškė, kad temperatūra Nyderlanduose liepos mėnesį vidutiniškai siekė 18,8 laipsnio ir buvo pakilusi net iki 35,8 laipsnio, nors įprastinė vidutinė vasaros temperatūra šalyje yra 17,4 laipsnio. “Atrodo, kad šią vasarą temperatūra šoktelės taip pat aukštai kaip 1947 metų vasarą”, - teigė KNMI meteorologas.
Norvegijos pajūryje esančiame Bergeno mieste ši vasara buvo karščiausia nuo 1925 metų - vidutinė liepos mėnesio temperatūra čia buvo 18 laipsnių Celsijaus.

Reuters-ELTA

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija