Vėjo iš Rytų kryptis nesikeičia

Petras KATINAS

Nuo kitų metų sausio 1-osios pirmininkavimą Europos Sąjungai iš Suomijos perima bene įtakingiausia ES valstybė Vokietija, neoficialiai vadinama Europos Sąjungos ekonominiu lokomotyvu. Kai kurios Europos Bendrijos šalys su Vokietijos pirmininkavimu sieja tam tikras viltis ir tikisi, jog bus bandoma bent šiek tiek sutramdyti agresyvią Maskvos energetinę politiką, kurios pasekmes labiausiai junta artimiausi Rusijos kaimynai. Tačiau Kremlius ir jo valdovas, puikiai matydami ES vidinį susiskaldymą ir bejėgiškumą, atrodo, dėl nieko nesijaudina. Kai kurių „senosios“ Europos valstybių vadovai, neva reiškiantys susirūpinimą dėl Europos energetinio saugumo užtikrinimo būtinumo, faktiškai nieko nedaro tam saugumui užtikrinti, tiktai padeda V.Putinui tvarkytis Europoje kaip kokioje Penzoje. Tuos dalykus pastebi nebent tik Europos žiniasklaida, pradėjusi siųsti nerimo signalus savo vyriausybėms.

Įsismaginęs V.Putinas ES viršūnių susitikime, įvykusiame Suomijos Lahčio mieste, ėmė atvirai įžeidinėti kai kurių ES šalių vadovus. Jį labai supykdė Europos Parlamento vadovas Josepas Borelis, kai, kalbėdamas apie energetiką, priminė V.Putinui, kaip jis sausį politinio spaudimo sumetimais buvo užsukęs dujas Ukrainai, ir net žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymą bei nebaudžiamą mafijos siautėjimą. Kremliaus šeimininkas visai įsiuto ir vos ne kaip kažkada SSKP gensekas N.Chruščiovas JTO Generalinėje Asamblėjoje puolė oponentus. Gerai dar, kad nenusiavė bato ir nedaužė juo į stalą. V.Putinas užsipuolė netgi gana palankius Maskvai Italijos kairiųjų premjerą Romaną Prodį ir Ispanijos socialistų premjerą Chose Luisą Rodrigesą Sapaterą. R.Prodžiui teko už tai, kad mafija ir tas žodis atsirado ne Rusijoje, bet Italijoje, o Ispanijos premjeras išklausė notaciją dėl tariamai korumpuotų Pietų Ispanijos miestų merų. Kaip rašė Italijos laikraštis „La Stampa“, po tokių V.Putino žodžių R.Prodis atrodė kaip žemę pardavęs, o Ch.L.R.Sapateras – netekęs žado.

Taigi dar kartą akivaizdžiai įrodyta, jog Kremlius nebesiskaito su niekuo. Ir vargu ar skaitysis ateityje. Nebent jeigu kristų naftos ir dujų kainos. Bet tokių vilčių labai mažai. Štai naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEK) nusprendė nuo lapkričio 1-osios sumažinti naftos gavybą, siekiant neleisti naftos kainų kritimo. Aišku, Maskvai tai labai gera žinia – V.Putinas, be abejo, dar labiau įsisiautės.

Yra dar vienas Kremliaus politikos užmojis. Tiesa, jis nėra naujas, nes visą laiką, ypač atėjus į valdžią V.Putinui, spaudimas ir įvairiausios priekabės Rusijos kaimynams (ne tik iš visų pusių spaudžiamai Gruzijai, bet ir Baltijos šalims) pastebimai padidėjo. Tiesa, aukščiausiame lygyje apie tai kalbama užuolankomis, tačiau nuo pavadžio paleista Kremliui pavaldi žiniasklaida, etatiniai Rusijos Valstybės Dūmos rėksniai, tokie kaip deputatas su latviška pavarde V.Alksnis bei panašūs, vos ne kiekvieną dieną ne tik niekina Baltijos šalis, bet ir įžiūri kažkokią grėsmę, jų keliamą Rusijai. Tas puolimas, konkrečiai, prieš Lietuvą, dar padidėjo, kai buvo iš mūsų šalies išvarytas gana aukšto rango Rusijos diplomatas – šnipas. Atsako ilgai laukti neteko, ir jis buvo gana netradicinis. Kaip įprasta, Maskva, atsakydama už tai, išsiunčia tokio pat rango diplomatą. Šį kartą visos Rusijos televizijos pasimėgaudamos demonstravo siužetą, kaip Federalinės saugumo tarnybos (FST) agentai neša ir grūda į automobilį kažkokį kalėjimo Kaliningrado srityje prižiūrėtoją ar sandėlininką Chitriuką. Esą jis šnipinėjo Lietuvai ir perdavinėjo jai karines paslaptis. Po poros dienų FST paskelbė, jog buvo sulaikiusi dar du Lietuvos piliečius šnipus su įkalčiais, bet, būdama humaniška organizacija, triukšmo dėl to nekėlė, o tyliai juos išvarė į Lietuvą. Kad būtų solidžiau, be Lietuvos, Rusijos priešu paskelbta ir Estija. Esą Talinas deda visas pastangas išstumti Rusiją iš vos ne kitame pasaulio krašte esančios dirbtinės Padniestrės… Visa tai rodo, jog, vaizduojant Rusiją esant priešų apsuptyje, jos gyventojams siekiama įteigti, kad didžiausi Rusijos priešai yra tos nedėkingos Baltijos valstybės, kurios kartu su „reakcinga“ Lenkijos valdžia nieko daugiau ir nedaro, tiktai rezga pinkles prieš Maskvą. Taip buvo pateiktas šiomis dienomis Vilniuje įvykęs trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos prezidentų susitikimas. Pasirodo, negana to, kad Lietuva pasielgė labai nedraugiškai „atidavusi“ Mažeikių naftos įmonę lenkų koncernui „PKN Orlen“, bet dar užsimanė kartu su Lenkija ir Estija statyti naują branduolinę elektros jėgainę Ignalinoje ir kalbina Lenkiją prisidėti prie tos statybos finansavimo. Tai irgi nedraugiškas žingsnis, nes mažina priklausomybę nuo Rusijos energetikos milžino „Gazprom“.

Kad energetinį spaudimą ir šantažą pajus ne tik Lietuva, galima spręsti iš to, jog, reiškiant nepasitenkinimą dėl „Mažeikių naftos“ pardavimo, dėl ko Lietuva neva skaudžiai nukentės, pasirodė Rusijos technikos specialistų pareiškimas apie vamzdynų analizės išdavas. Teigiama, jog dauguma, vos ne 80 proc., Rusijos naftos ir dujų vamzdynų apimti korozijos ir jiems reikalingas neatidėliotinas remontas. Taigi leista aiškiai suprasti ne tik Lietuvai, bet ir Europai, kad netriukšmautų ir nekeltų jokių reikalavimų, nes visi čiaupai vieną gražią dieną gali būti užsukti neribotam laikui. Ir tai būtų ne Kremliaus, o mokslininkų sprendimas.

Be abejo, Rusijos FST ir kitos specialiosios tarnybos įdėmiai stebi užsitęsusį skandalą Lietuvos VSD. Juk neatsitiktinai gindami VSD šefą A.Pocių ir kaltindami Tėvynės sąjungą nebūtais dalykais tokie vadinamieji socdemų šulai kaip J.Karosas, B.Bradauskas susivienijo su „darbiečiais“ K.Daukšiu ir L.Graužiniene bei socialliberalu, buvusiu užsienio reikalų ministru A.Valioniu. Apskritai dabartinė Vyriausybė visokiais būdais stengiasi įsiteikti ne tik buvusiai Lietuvos sovietinei nomenklatūrai, bet ir Rusijai. Tai rodo ministrės V.Blinkevičiūtės ir kitų ministrų rūpestis, kad valstybinės pensijos būtų suteiktos uoliausiems „tarybų“ Lietuvos partiniams-ūkiniams veikėjams. Nežinia, ką apie tai galvojama Europoje. Netgi tose ES valstybėse, kurios yra gana palankios dabartiniam autokratiniam Kremliaus režimui, į buvusią nomenklatūrą žiūrima gana rezervuotai. Pakanka paminėti, kad po Vokietijos susijungimo visiems aktyviems Rytų Vokietijos komunistams buvo uždrausta dirbti įvairiose valstybinėse institucijose, ypač švietimo sistemoje. Taigi komunistiniai „darbo ir kovų veteranai“ galbūt tik posovietinėje Lietuvoje šlovinami tarsi kovotojai už nepriklausomybę ar bent kaip nacionalinių vertybių sergėtojai. Nuo kada gi okupacinei valstybei ištikimai tarnavę asmenys prilyginami nepriklausomos Lietuvos patriotams ar net jai nusipelniusiems žmonėms? Tik ar galima net kelti tokį klausimą, kai nepriklausomos Lietuvos teismas, remdamasis KGB rezervininko vadovaujamo VSD suorganizuota provokacija, už tariamą ginklų pardavinėjimą ketveriems metams „švelniai“ nubaudžia sovietiniuose lageriuose gyvybės vos nepraradusį kovotoją už nepriklausomos Lietuvos idealą? Ar tai ne sovietinio KGB metamorfozės nepriklausomos Lietuvos institucijose? Vėjo iš Rytų kryptis ne tik nesikeičia, ji vis stiprėja ir stiprėja, kol pasinaudodama visų mūsų abejingumu komunistinės valdžios nusikaltimams sunaikins mūsų nepriklausomybę...

© 2006 „XXI amžius“