Laureatas – retrogradas

Žinoma Rusijos demokratijos ir žmogaus teisių gynėja, daug nervų sugadinusi imperininkams, komunistams ir KGB veikėjams, užėmusiems aukščiausius postus Kremliuje, Valerija Novodvorskaja niekada negaili aštrios kritikos net labai nusipelniusiems kovotojams su komunistiniu režimu, jeigu jie pamina savo principus. Taip atsitiko ir dabar, kai Nobelio literatūros premijos laureatas, garsiojo „Gulago salyno“, „Pirmajame rate“ ir kitų literatūros kūrinių, atkleidusių pasauliui barbarišką komunizmo veidą, autorius Aleksandras Solženicynas savo interviu Rusijos laikraščiui „Moskovskije novosti“ sukėlė ištisą audrą reakcijų ne tik Rusijoje, bet ir tarp pasaulio politikų bei žiniasklaidoje. Šio dienraščio interviu su A.Solženicynu ypač sulaukė rezonanso Vokietijos, JAV ir arabų šalių žiniasklaidoje. Vertinimai gana įvairūs, bet visi pripažįsta, kad buvęs sovietinių lagerių kalinys, disidentas, išvarytas iš Sovietų Sąjungos rašytojas jau ne pirmą kartą pasireiškia kaip vienas aršiausių Rusijos imperininkų, Vakarų civilizacijos ir demokratijos priešininku. Dar A.Solženicynui gyvenant svetingai jį priėmusioje Amerikoje, jis ėmė reikšti savo pozicijas, kokia Rusija turi būti po sovietinio režimo žlugimo. Pasak buvusio disidento, ta Rusija, kuri pakeis sovietinę, privalo būti ne liberalios demokratijos valstybė, kokia ją neva stengiasi iki šiol paversti amerikiečiai, o „nacionalinė konservatyvi, Stačiatikių Bažnyčios vertybes išpažįstanti“ valstybė. Aišku, A.Solženicynas nepasakė nieko nauja. Tokias imperines idėjas plačiai propagavo slavofilų ideologai dar gerokai prieš bolševikų atėjimą. Dabar, atėjus į valdžią V.Putinui ir jo komandai, tos idėjos vėl atgimė. Pats Kremliaus valdovas ėmė kalbėti apie tai, kad Rusijai ir jos žmonėms nepriimtinos tradicinės Europos, tuo labiau JAV demokratinės vertybės, o ji turi eiti savo keliu. Ta „valdomoji demokratija“ yra ne kas kita, tiktai liberalizuotas sovietinis režimas, kol kas be A.Solženicyno aprašytų gulagų. Neatsitiktinai netgi dar galutinai neišvaryti iš Rusijos žiniasklaidos liberalūs inteligentai, sovietinių laikų disidentai A.Solženicyno samprotavimus pavadino „balandžio tezėmis“. Tai yra palygino jas su garsiosiomis Lenino „Balandžio tezėmis“, kurias jis paskelbė 1917 metų balandžio mėnesį reikalaudamas visos valdžios vadinamosioms darbininkų ir kareivių taryboms bei ragindamas nuversti Laikinąją vyriausybę.

A.Solženicynas pareiškė visiškai remiantis prezidento V.Putino politiką ir be gailesčio sumalė į miltus Vakarų demokratiją. Jo žodžiais, „prarasto valstybingumo išgelbėjimas“, kurį esą pradėjo V.Putinas, yra pagrindinis Rusijos politikos tikslas. „Tai tikras Rusijos patriotas, kai tuo tarpu M.Gorbačioviui valdant buvo visiškai išbraukta valstybingumo samprata, o B.Jelcino laikais vyko ne tik didžiulės Rusijos išgrobstymas, bet ir valstybingumo chaosas“, – sakė A.Solženicynas. Savo interviu imperijos atkūrimo šaukliu tapęs rašytojas užsipuolė Ukrainą, kuri esą pradėjo beprecedentinius veiksmus siekiant išvaryti iš Sevastopolio Rusijos Juodosios jūros karinį laivyną. „Tai neregėtas pasityčiojimas ir visos Rusijos XIX-XX amžių istorijos paniekinimas“, – dėsto Nobelio premijos laureatas. Dar daugiau, A.Solženicynas nupiešė baisų Rusijos naikinimo scenarijų, kurį vykdo JAV ir NATO. „NATO metodiškai vysto savo karinį aparatą. Skverbiasi ne tik į Europos Rytus, bet ir į Pietus. Taip vykdomas kontinentinis Rusijos apsupimas. Todėl ir atvirai vykdoma materialinė ir ideologinė pagalba įvairioms „spalvotoms“ revoliucijoms, lygiagrečiai stiprinami Šiaurės Atlanto bloko interesai Centrinėje Azijoje. Visa tai matant, nelieka abejonių, jog rengiamas visiškas totalinės Rusijos apsupimas, o vėliau ir jos suvereniteto praradimas“, – dėsto A.Solženicynas.

JAV atsirado pritariančiųjų tokiam „balandžio tezių“ autoriaus požiūriui. „The International Herald Tribune“ politikos analitiku prisistatantis žurnalistas Viljamas Pfafas teigia, jog A.Solženicynas turi pagrindo tokiems Vakarų ir Amerikos siekių Rusijos atžvilgiu aiškinimams. Nes ir JAV vicepirmininkas Dikas Čeinis, ir Valstybės departamento vadovė Kondoliza Rais siekia gauti Kazachstano, Turkmėnijos bei Azerbaidžano pritarimą tiesiant naftotiekius, kurie sumažins Rusijos įtaką energetinėje sferoje. Pačioje Rusijoje A.Solženicyno „tezės“ buvo labai palankiai įvertintos Kremliuje. Tačiau yra ir kitokių nuomonių. Štai „Merkator“ analitinio centro direktorius Dmitrijus Oreškinas A.Solženicyno idėjas pavadino neadekvačiomis ir neįvykdomomis realiame Rusijos gyvenime. Na, o visus taškus sudėjo jau pradžioje minėta V.Novodvorskaja. A.Solženicyno interviu „Moskovskije novosti“ ji įvertino vienu žodžiu – „išdavystė“. „Jo pozicija niekuo nesiskiria nuo tokių veikėjų kaip Rogozinas ir Žirinovskis. Tai sovietinio retrogrado pozicija“, – pabrėžė V.Novodvorskaja.

P.S. Retrogradas (lot. „retrogradus“) – einantis atgal, progreso priešininkas, atsilikusių pažiūrų žmogus.

Petras KATINAS

© 2006 „XXI amžius“