Imperiniai recidyvai

Petras KATINAS

Artimas Kremliui Rusijos politologas Michailas Charitonovas buvusiame gana liberaliame, dabar imperiniu Kremliaus ruporu tapusiame dienraštyje „Komsomolskaja pravda“ paskelbė straipsnį, pavadintą: „Gruzija labai brangiai sumokės už Saakašvilio politiką“. Faktiškai jame nepasakyta nieko nauja. Apie tą brangią kainą, kurią sumokės Tbilisis, jau viešai yra paskelbęs prezidentas V.Putinas, užsienio reikalų ministras S.Lavrovas bei vicepremjeras ir gynybos ministras S.Ivanovas. Iš tiesų Rusijos dujų monstras „Gazprom“ jau paskelbė, jog nuo Naujųjų metų tiekiamų į Gruziją dujų kaina už 1000 kubinių metrų išaugs nuo 110 iki 230 dolerių.

M.Charitonovas primena, kad jau bent iki šiol niekas iš buvusių SSRS „respublikų“ taip brangiai nemokėjo už dujas. Netgi Latvija, kuri, anot Rusijos politologo, nėra NVS narė ir priešiška Rusijai šalis, moka už dujas po 217 JAV dolerių. Šis Kremliaus garsiakalbis primena, jog, pasikeitus politinei situacijai Ukrainoje ir premjeru tapus V.Janukovičiui, Ukraina mokės už 1000 kubinių metrų dujų tik po 130 dolerių.

Maskvoje visais kanalais piktdžiugiai šūkaujama, jog po tokio dujų kainų padidinimo Gruzijos gyventojų pragyvenimo lygis atsidurs ties skurdo riba. To ir siekiama. Kremliaus valdovus dar labiau sunervino Gruzijos užsienio reikalų ministro Gelos Bežuašvilio vizitas į Maskvą. Kalbėdamasis su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu, G.Bežuašvilis net neužsiminė apie Maskvos vykdomą blokadą, puikiai suprasdamas, jog tai paties V.Putino padiktuota spaudimo priemonė. Jis tik ragino S.Lavrovą neberemti Abchazijos ir Pietų Osetijos separatistų.

Tuo tarpu Gruzijos prezidentas M.Saakašvilis, nuvykęs į Izraelį, dar labiau suerzino Kremlių. Pirmiausia todėl, kad jam suteiktas Haifos universiteto garbės daktaro laipsnis. Iškilmių ceremonijoje M.Saakašvilis kalbėjo apie savo tautiečių genocidą Rusijoje, jų išvarymą iš Maskvos, Sankt Peterburgo ir kitų Rusijos vietų. Gruzijos prezidentas tai prilygino carienės Jekaterinos I beveik prieš 300 metų duotam įsakymui išvaryti žydus iš didžiausių Rusijos miestų bei kitus jų veiklos apribojimus. M.Saakašvilis dabar Rusijoje gyvenančius gruzinus pavadino „XXI amžiaus žydais“.

Aišku, be Gruzijos, nepamirštamos ir Baltijos šalys. Štai Rusijos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje vadovė istorijos mokslų daktarė Natalija Naročnickaja Briuselyje sukėlė didžiulį triukšmą, kad esesininkai, tiksliau, buvęs SS veteranas, SS karininko pavaduotojas, dirbs Latvijos Seime. „Ką jūs darote, gerbiami latviai! Apie ką apskritai jūs galvojate? Kaip jums XXI amžiuje, būnant ES nare, galėjo ateiti į galvą iškelti kandidatu į parlamentą esesininką?! - šūkavo N.Naročnickaja. Be to, ji priminė, kad jeigu Sovietų Sąjunga nebūtų „išvadavusi“ Latvijos, tai latviai būtų laukiniai aborigenai, nes tik sovietų valdžia pakėlė iš pelenų Latvijos mokslą, kultūrą, davė latviams puikų išsilavinimą. Beje, Rusijos delegacijos vadovė užsipuolė ir Lenkiją, kuri, kaip ir Latvija, šmeižia Rusiją pamiršdama, jog tik Sovietų Sąjungos dėka gavo Sileziją. „Latvija, kaip ir Lenkija, turi didžiuotis sovietiniu savo istorijos periodu“, - dėstė iš ETPA tribūnos Rusijos parlamentarė.

Tačiau vien priešiška ir agresyvia retorika reikalaujant, kad visos buvusios okupuotos ir satelitinės šalys dėkotų ir nepamirštų SSRS „gerų darbų“ jų atžvilgiu, neapsieinama. Jeigu Gruzijai uždrausta eksportuoti į Rusiją vyną ir mineralinius vandenis, tai panašios sankcijos susilaukė ir Latvija. Rusija nuo lapkričio 1-osios uždraudė įvežti iš Latvijos į Rusiją latviškus žuvų konservus – šprotus ir kt. Esą šprotai Latvijoje rūkomi ne deginant alksnių pjuvenas, kaip Rusijoje, o pagal ES nustatytus gamybos standartus… Kaip pažymėjo vokiečių politologas Kerberio centro, tyrinėjančio santykius su Rusija ir NVS, direktorius Aleksandras Raras, Maskva nė per žingsnį nenusileis bet kokiems ES reikalavimams energetikos, žmogaus teisių srityje, nes susidariusioje palankioje situacijoje, ypač dėl dujų tiekimo, V.Putinas pasijuto visagaliu. Tuo labiau kad vadovaujamasi principu „skaldyk ir valdyk“. „Jeigu su Vokietija, Prancūzija, vis nuolankesne Vengrija Kremlius dar kalbasi ir derasi, tai su kitomis ES šalimis, ypač iš Rytų ir Vidurio Europos, Rusija net neketina kalbėtis“, - teigia A.Raras.

© 2006 „XXI amžius“