„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2009 m. kovo 4 d., Nr.5 (184)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Siūloma patiems gelbėtis nuo krizės

Praėjusį sekmadienį Briuselyje vyko ES viršūnių susitikimas, kur Vakarų Europos lyderiai aptarė didžiausius sunkumus patiriančių rytinių ES šalių ekonomines ir finansines problemas. Rytinių Europos Sąjungos šalių premjerai į susitikimą Briuselyje vyko ryžtingai nusiteikę gauti kuo didesnę paramą. Lietuvos premjeras Andrius Kubilius dar prieš 27-erių ES šalių viršūnių susitikimą Briuselyje, po jau įvykusio Vidurio ir Rytų Europos lyderių susitikimo sekmadienį, teigė, kad Europos Sąjungos negalima skirstyti į euro zonos ir ne euro zonos valstybes, ir, kad atskiruose regionuose kylančias problemas reikia spręsti remiantis solidarumo principais. Prieš neformalų Europos Vadovų Tarybos posėdį Vengrijos, Slovakijos, Čekijos, Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Baltijos šalių atstovai Briuselyje derino pozicijas, kaip apginti ekonominės krizės krečiamo Rytų ir Vidurio Europos regionų interesus – turtingesniuose Vakaruose vis labiau ryškėja protekcionizmo ir nacionalinių rinkų gynimo tendencijoms, tokios kaip, pavyzdžiui, milijardinė Prancūzijos parama jos pačios automobilių pramonei.

Lietuvos premjeras A. Kubilius, kaip ir dar aštuonios Vidurio ir Rytų Europos valstybės, norėjo, kad ES solidariau reaguotų į naująsias nares ištikusią ekonominę krizę ir paskubintų euro įvedimą, mat tuomet išnyktų nacionalinės valiutos devalvacijos grėsmė. Pasak Lietuvos ministro pirmininko (kuris ryte atskirai buvo susitikęs su Baltijos valstybių, Vyšegrado ketverto, Rumunijos ir Bulgarijos premjerais), Vidurio ir Rytų Europos šalys, kurių ekonomika pastaruoju metu leidžiasi žemyn, norėtų, jog ES aktyviau prisidėtų sprendžiant specifines regiono problemas. „Ypatingas dėmesys atkreiptas į vieną iš didžiausių problemų – tai yra į motininių bankų dukterinių atstovybių veiklą Centrinėje Europoje. Yra išsakytos aiškios nuostatos, kad motininiai bankai turi garantuoti efektyvią savo dukterinių kompanijų veiklą“, – po valstybių ir jų vyriausybių vadovų susitikimo sakė A. Kubilius.

Tam tikras nesutarimas tarp senųjų ES šalių narių ir naujokių kilo po to, kai dalis Vakarų Europos valstybių išreiškė pageidavimą, jog nepanaudoti ES šalių į bendrą biudžetą sumokėti pinigai būtų grąžinami į bendrą iždą įnešusioms valstybėms, tuo tarpu Europos Komisija (EK) šias lėšas nori skirti ES ekonomikos gaivinimui, o tarp jų, ir Baltijos jungčių plano įgyvendinimui. Sunkėjanti ekonominė situacija padidino įtampas tarp senųjų ir naujųjų ES šalių narių, ypač tarp pirmininkaujančios Čekijos bei Prancūzijos, pasirengusios atsigręžti protekcionizmo pusėn. Neeilinis EVT susitikimas buvo surengtas kaip priešprieša Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy pastangoms suburti tik euro zonos šalis. (Prancūzija drauge su Vokietija, Ispanija, Italija, Švedija ir Jungtine Karalyste siekia gelbėti automobilių gamybos pramonę. N. Sarkozy anksčiau yra pareiškęs, jog prancūzų automobilių gamintojai savo gamyklas iš Rytų Europos turėtų „perkelti atgal“. Tuo tarpu Čekija, kurioje veikia Prancūzijos kompanijos „PSA Peugeot Citroen“ gamykla, tokias intencijas vadina protekcionizmu.)

Vengrijos ministras pirmininkas F. Gyurcsany parengė planą, kuriuo būtų gelbėjama Vidurio ir Rytų Europos valstybių ekonomikos ir bankų sistema. Šio plano vertė siekia apie 190 mlrd. eurų, tuo metu remiantis Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Europos investicijų banko grupės planu Vidurio ir Rytų Europos šalių bankų sistemos gelbėjimui 2009-2010 metais būtų skiriama 24,5 mlrd. eurų. Tačiau rytinių šalių našta nevienodai sunki. Lenkija ir Čekija siekia atsiriboti nuo Vengrijos problemų – didelio įsiskolinimo ir lėtėjančios ekonomikos, nes šios dvi šalys yra geriau pasiruošusios atlaikyti pasaulinę krizę. Todėl ES viršūnių susitikime kitos rytinės ES šalys neparėmė Vengrijos, tvirtindamos, kad finansinė pagalba turėtų būti teikiama kiekvienai šaliai atskirai, o ne visam regionui.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kiti ES lyderiai kategoriškai atmetė galimybę suteikti naują daugiamilijardinę finansinę pagalbą Rytų Europai ir užsiminė, kad papildoma pagalba su sunkumais susiduriančioms šalims bus sprendžiama kiekvienu atveju atskirai. Vokietija, kurios ekonomika yra stipriausia regione, buvo vis labiau spaudžiama imtis iniciatyvos ir gelbėti rytines ES nares, kenčiančias nuo savo valiutų smukimo, mažėjančios eksporto paklausos ir didėjančios skolos. A. Merkel tvirtino, kad visoms vienoda finansinė pagalba būtų neišmintinga. Ji sakė, kad „negalima lyginti“ baisios padėties Vengrijoje su padėtimi kitose šalyse.

Vengrijos premjeras Ferencas Gyurcsany perspėjo, kad pasaulinė kreditų krizė 27 narių Bendrijoje gilina didėjančią ekonominę bedugnę, kuri gali suskaldyti Europą. Vengrijos lyderis paragino sukurti specialų ES fondą, kurį sudarytų iki 190 mlrd. eurų (640 mlrd. litų) ir kuris padėtų atkurti pasitikėjimą bei mokumą rytinių ES narių finansinėse rinkose. „Neturėtume leisti, kad būtų nuleista ir Europą padalytų nauja geležinė uždanga, – žurnalistams sakė F. Gyurcsany. – 10-ojo dešimtmečio pradžioje vėl politiškai suvienijome Europą, o dabar iššūkis yra tai, ar pajėgsime vėl suvienyti Europą finansiškai“. Dar aštuonios ES šalys – trys Baltijos valstybės, Lenkija, Slovakija, Čekija, Bulgarija ir Rumunija – prisidėjo prie Vengrijos ir žadėjo spausti turtingesnes šalis, kad šios savo miglotus pažadus įgyvendintų konkrečiais veiksmais. Tačiau Vengrijos planą greitai nuginčijo Vokietija ir kitos turtingesnės šalys.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso sakė, kad rytinės Europos šalys kaip pagalbą ir paskolas iš ES jau gauna milijardus eurų iš Pasaulio banko ir kitų finansinių institucijų, todėl joms nereikia naujo finansinės pagalbos plano. Pasak Barroso, ES rezerve turi 25 mlrd. eurų (83,8 mlrd. litų), kad padėtų bloko narėms. 9,6 mlrd. tų eurų jau skirta Vengrijai ir Latvijai (joje dėl pasaulinės ekonomikos krizės žlugo vyriausybė).

Vokietija ir Nyderlandai taip pat atsisakė pagelbėti rytinėms ES šalims, siekiančioms kuo greičiau įsivesti eurą. Lenkija ir Vengrija, kurios yra dvi didžiausios eurą artimiausiu laiku planuojančios įsivesti šalys, pasiūlė ES sutrumpinti joms paskirtą dvejų metų terminą. Abiejų šalių valiutos nuvertėjo dėl finansų krizės, kai daugelis investuotojų pasitraukė iš regiono ir perkėlė savo aktyvus į „saugesnį prieglobstį“ – stabilesnes euro zonos šalis. Kilus pasaulinei krizei, euras išliko gerokai stabilesnis negu JAV doleris arba Japonijos jena. Eurą sukūrusios šalys vengia švelninti griežtas šios valiutos įsivedimo taisykles, nes dėl to gali susilpnėti pasitikėjimas šia valiuta.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija